Pinigų ir politikos vaidmuo 2016 metų prezidento rinkimuose vis labiau atrodo kaip nemenka problema. Prognozuojama, kad bus išleistos milžiniškos ir dar neregėtos pinigų sumos – aišku, poveikis rezultatams gali būti minimalus, tačiau laikui bėgant pinigų srautai gali sukelti Votergeito lygio piniginius ir politinius skandalus.
Kandidatų, partijų ir išorės grupių bei asmenų išlaidos gali pasiekti $10 milijardų. Jei laimės savo partijų nominacijas, Hillary Clinton ir Jebas Bushas kiekvienas atskirai gali išleisti daugiau nei $2 milijardus – maždaug dvigubai daugiau nei 2012-aisiais sukrapštė Barackas Obama ir Mittas Romney.
Po to, kai pasiremiant nevykusia prielaida, kad pinigai nenuperka politinės įtakos, keli Aukščiausiojo teismo sprendimai panaikino apribojimus, atsivėrė keliai tikrai turtingų interesų grupių ir superpiniguočių piliečių iš abiejų partijų stovyklų išlaidų orgijai. Net pinigų gavėjai, tame tarpe ir Clinton bei keli respublikonų kandidatai, atvirai sako, kad tokia sistema yra supuvusi.
Tačiau, ne taip kaip praeityje, piniginiai svertai gali būti ne tiek daug ir lemiantys. Demokratų tarpe Clinton dominuotų net ir be triuškinančios finansinės persvaros – ji bent jau turėtų savo pranašumą kaip visuotinių rinkimų kandidatė.
Respublikonų stovykloje kol kas didele persvara pirmauja Bushas, tačiau prognozuojama, kad iki kitų metų vasario mėnesio mažiausiai keturi kandidatai – Scottas Walkeris, Marco Rubio, Tedas Cruzas ir Randas Paulas – sukaups $50 milijonų vertės kampanijų biudžetus, įskaitant ir jų politinių veiksmų komitetus. Kaip žinia, kitų metų vasarį prasidės pirmieji keturi rinkimai: Ajovoje, Naujajame Hampšyre, Pietų Karolinoje ir Nevadoje.
Pinigai labai daug nulems pirmomis kovo savaitėmis. Kovo 15 dieną valstijos gali surengti pirminius „nugalėtojas gauna viską“ tipo rinkimus, o tai reiškia, kad įtampa išauga, mat ant kortos staiga yra pastatoma daug daugiau. Tačiau jei pora kandidatų, kurių pavardė nėra Bushas, pademonstruos gerus rezultatus ankstyvuosiuose rinkimuose, jie turės pakankamai resursų susikauti šioje arenoje.
Visi tikėčiausi ir perspektyviausi rinkimų dalyviai turi savo „pinigines“ - milijardierius, pasirengusius išmesti precedento neturinčias sumas jų kampanijoms, pirmiausia per kandidatų politinių veiksmų komitetus, kurie neturi jokių rėmimo lubų. Tiesa, šios organizacijos turėtų veikti nepriklausomai nuo kandidato kampanijos, tačiau šia pasaka jau seniai niekas netiki. Abiejose pusėse neabejotinai matysime ir dideles sumas asmeninių išlaidų; dešiniojo sparno rėmėjai multimilijardieriai broliai Kochai artėjančiuose rinkimuose planuoja išleisti beveik $900 milijonų.
Keliais savo neseniai priimtas sprendimais, Aukščiausiasis teismas pats sukūrė šiuos rinkiminius Laukinius Vakarus.
Teismo išvadose buvo skelbiama, kad stambūs piniginiai įnašai į kandidatų rinkimines kampanijas „nedidina quid pro quo (paslauga už paslaugą) korupcijos“ ir nesuteikia didžiausiems rėmėjams specialių galimybių. Gal šie išmintingi teisėjai norėtų žvilgtelėti į ne taip seniai garsiai nuskambėjusią Naujojo Džersio senatoriaus Roberto Menendezo bylą, nes faktus užginčyti sunku: oftalmologas iš Floridos sumokėjo didžiulius įnašus į šio demokrato įstatymų leidėjo politinės veiklos komitetą, o politikas pradėjo kovą su federaline valdžia dėl abejotinų šio gydytojo Medicare ginčų ir kitų interesų.
Visi, kas nuoširdžiai tiki, jog turtingi rėmėjai tokiomis sumomis mėtosi tik iš principo ar ideologijos, tegul prisimena Pietų Karolinos atstovą Kongrese iki 2010 metų Bobą Inglisą. Tai buvo laisvą rinką propaguojantis konservatyvus respublikonas, remiamas verslo interesų grupių, tame tarpe ir brolių Kochų. Kai įsigilinęs į klausimą Inglisas pakeitė savo nuomonę dėl klimato kaitos ir padarė išvadą, kad tai yra didelė grėsmė, verslo interesų grupės (ir broliai Kochai) 2010 metų rinkimuose jį apleido ir jau pirminiuose rinkimuose (kas yra labai reta) jis pralaimėjo savo postą varžovui Trey’ui Gowdy, remiamam Kochų politinių veiksmų komiteto.
Nepamirškite ir šešėlinių pinigų, atkeliaujančių iš tokių dirbtinai sukuriamų institucijų kaip socialinės gerovės organizacijos, kurias įkuria abiejų partijų rėmėjai ir per kuriuos galima teikti stambią politinę paramą, neatskleidžiant donoro tapatybės. Paskutiniuose prezidento rinkimuose buvo išleista $300 milijonų tokių tamsių pinigų, tačiau prognozuojama, kad 2016 metais ši suma išaugs dvigubai. Kaip žinia, rėmėjams daug lengviau užsitikrinti tam tikras paslaugas, kai nėra žinoma, jog jie prisidėjo prie kandidato paramos.
Iš JAV politikos istorijos gerai žinome, kad didelės pinigų sumos kursuojančios politinėje sistemoje dažnai baigiasi skandalais. Telieka laukti ir stebėti, kuo viskas baigsis šįkart.
