Pranešama, kad ant maisto pakuočių Kinijoje, taip pat ant krevečių ir šaldytų viščiukų sparnelių siuntų iš Pietų Amerikos neva rasta koronaviruso pėdsakų.

Tai dar kartą verčia kelti klausimą, ar koronavirusas gali plisti per maisto pakuotes.

Kokia tikimybė?

Teoriškai įmanoma užsikrėsti COVID-19 nuo pakuočių.

Laboratoriniai tyrimai parodė, kad virusas ant paviršių gali išsilaikyti keletą valandų, o ant tam tikrų pakuočių, pirmiausia kartono ir įvairaus pobūdžio plastiko, net dienų.

Be to, virusas kur kas stabilesnis žemoje temperatūroje, o būtent tokiomis sąlygomis transportuojama daugiausia maisto produktų.

Visgi kai kurie mokslininkai abejoja, ar tokių pačių rezultatų galima pasiekti ne laboratorijoje, o realiomis sąlygomis.

Lesterio universiteto kvėpavimo takų ligų specialistas docentas Dr. Julianas Tangas teigia, kad išoriniame pasaulyje aplinkos sąlygos greitai kinta ir virusas negali tiek ilgai išgyventi.

O Rutgerso universiteto mikrobiologijos profesorius Emanuelis Goldmanas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad laboratoriniuose tyrimuose buvo naudojami 10 milijonų viruso dalelių mėginiai, tuo tarpu aerozoliniame lašelyje, iščiaudėtame ant kokio nors paviršiaus, gali tebūti vos 100 viruso dalelių.

Liepą žurnale „The Lancet“ pasirodžiusiame straipsnyje jis rašo: „Mano nuomone, tikimybė perduoti virusą per negyvus paviršius yra labai menka ir apsiriboja tik tais atvejais, kai infekuotas žmogus nusikosėja ar nusičiaudi ant tam tikro paviršiaus, o kitas asmuo pakankamai greitai (per 2 ar 3 valandas) prie jo prisiliečia“.

Kaip virusas gali būti perduodamas?

Viruso perdavimo rizika iš esmės yra grįsta prielaida, kad maisto pakavimo fabrikuose dirbantys darbininkai gali prisiliesti prie virusu užterštų paviršių, o tada paliesti savo akis, nosį ar burną.

Šiuo metu mokslininkai nemano, kad tai yra pagrindinis viruso plitimo kelias.

„Galbūt įmanoma COVID-19 užsikrėsti palietus paviršių ar daiktą, ant kurio yra viruso dalelių“, – rašoma JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų tinklalapyje. Tačiau ten taip pat priduriama, kad „nėra manoma, jog toks būtų pagrindinis viruso plitimo būdas“.

Tiesą pasakius, dauguma specialistų mano, kad virusas dažniausiai perduodamas žmogaus žmogui. Jį galima perduoti:

– žmonėms esant arti vienas kito (arčiau nei per 6 pėdas);

– lašeliais, užsikrėtusiam žmogui kosėjant, čiaudint ar kalbant;

– kai lašeliai pakliūva į šalia sėdinčių žmonių burnas ar nosis (arba įkvepiami į plaučius).

Dr. Tango teigimu, būtų labai sunku įrodyti, kad kas nors virusu užsikrėtė nuo pakuotės.

Tektų „atmesti bet kokią galimybę užsikrėsti iš kitų šaltinių“, įskaitant ir simptomų nejaučiančius asmenis, su kuriais buvo bendrauta, kad būtų galima tvirtai pasakyti, jog tikroji užsikrėtimo priežastis yra sąlytis su maisto pakuote.

Kaip išlikti saugiam?

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad „šiuo metu nėra nė vieno patvirtinto užsikrėtimo COVID-19 nuo maisto ar maisto pakuotės atvejo“. Tačiau ji taip pat pateikia visą sąrašą atsargumo priemonių, kurių galima imtis, siekiant išvengti užsikrėtimo tokiu būdu.

Teigiama, kad nėra reikalo dezinfekuoti maisto pakuočių, tačiau „jas lietus ir bet kada prieš valgį būtina kruopščiai nusiplauti rankas“.

Eidami į parduotuvę, pasinaudokite rankų dezinfekantu prieš rinkdamiesi prekes ir gerai nusiplaukite rankas po apsipirkimo, taip pat po to, kai iškrovėte pirkinius iš krepšių ir sudėjote į vietas.

Saugu laikomas ir prekių pristatymas į namus, jei kurjeris tinkamai laikosi asmens ir maisto higienos taisyklių. Priėmus siuntinį su produktais, taip pat reikėtų nusiplauti rankas. Kai kurie ekspertai rekomenduoja plastiko maišelius naudoti tik kartą.