Regis, dar taip neseniai nacionalinio Jungtinių Valstijų įsiskolinimo klausimas atrodė toks svarbus. Jis buvo eskaluojamas beveik per visą prezidento Baracko Obamos valdymo laiką, ir Vašingtone bei visuomenėje nuolat kėlė aršias diskusijas. Tačiau dabar viskas pasikeitė.
Hillary Clinton ir Donaldas Trumpas prieš porą savaičių pristatė savo ekonominius planus, ir abu akcentą dėjo ant naujų išlaidų programų, o ne to, kaip sumažinti $19,3 trilijono siekiančią nacionalinę skolą.
Kandidatų į prezidentus tyla skolos ir biudžeto deficitų klausimu yra kažkas tokio, ko niekas negalėjo numatyti 2010-aisiais, kai Kongresas ir Baltieji rūmai buvo atsidūrę ant precedento neturinčio skolinių įsipareigojimų nevykdymo ribos.
„Prieš kelis metus vykusios ilgos ir aršios Kongreso ir Baltųjų rūmų diskusijos visus išvargino, paskui, atsigaunant ekonomikai, deficitas ėmė mažėti ir tai suteikė jiems pretekstą apsimesti, kad problemos neliko“, – sako Douglasas Holtzas-Eakinas konservatyviojo „Amerikos veiksmų forumo“ vadovas.
Abu nominantai į prezidentus kartais valstybinei skolai dėmesio skirdavo. Respublikonų kandidatas Trumpas yra sukritikavęs Obamą už tai, kad šis leido įsiskolinimui augti, o demokratų kandidatė Clinton aiškino, kad Trumpo mokesčių plano dėka skola „išaugs nevaldomai“. Tačiau tik tiek – visas kandidatų dėmesys yra nukreiptas į tokius klausimus kaip infrastruktūra ir išlaidos gynybai, ekonominė nelygybė ir imigracija.
Viena iš tokio politinio abejingumo priežasčių yra gerėjanti deficito situacija. Rekordinis 2009-ųjų metų biudžeto deficitas, siekęs $1,4 trilijono, po to, kai šalį nusiaubė 2008-ųjų finansinė krizė, jau yra istorija. Per praėjusius 12 mėnesių šalies deficitas sumažėjo iki $487 milijonų ir dabar sudaro 2,6 procento nacionalinės ekonomikos, patvirtina Iždo departamento duomenys.
Be to, palūkanų norma JAV valdžiai išlieka nepaprastai žema, tad skolinimasis nekelia didesnio diskomforto. Palankios palūkanų normos byloja, kad pasaulinėms finansų rinkoms Amerikos ekonomika nerimo nekelia.
Apklausos taip pat rodo, kad rinkėjai, vertindami kandidatus į prezidentus, federalinio biudžeto aspektu nesidomi. Gegužės mėnesio „Gallup“ apklausa atskleidė, kad vos 7 procentai rinkėjų mano, jog federalinis biudžetas yra svarbiausias būsimo prezidento prioritetas. Kur kas daugiau žmonių įvardijo ekonomiką (19 %) ir imigraciją (14 %).
Trumpas ir Clinton rinkėjų norams paklūsta ir konkuruoja, kuris geriau pažadės atkurti šalies infrastruktūrą, sustiprinti ekonomiką ir išspręsti grėsmes namie ir užsienyje, o biudžetą pamini tik prabėgomis.
Ekspertai nesistebi tokia kandidatų strategija, nes norint kalbėti apie ilgalaikę šalies skolos trajektoriją, būtina kalbėti apie mokesčių kėlimą ir nemokamų paslaugų bei įvairių išmokų apkarpymą.
Apklausos taip pat rodo, kad rinkėjai, vertindami kandidatus į prezidentus, federalinio biudžeto aspektu nesidomi. Gegužės mėnesio „Gallup“ apklausa atskleidė, kad vos 7 procentai rinkėjų mano, jog federalinis biudžetas yra svarbiausias būsimo prezidento prioritetas. Kur kas daugiau žmonių įvardijo ekonomiką (19 %) ir imigraciją (14 %).
Biudžeto deficito klausimas šiuose rinkimuose taip pat yra marginalizuojamas dar ir dėl to, kad Trumpas iš esmės nėra fiskalinis konservatorius bei daugelyje sričių prieštarauja respublikoniškam požiūriui į valstybės finansus (pavyzdžiui, jis nerodo jokio noro reformuoti tokių valstybinės paramos programų kaip Socialinė apsauga). Priešingai – jis aiškina, kad infrastruktūrai išleis dvigubai daugiau nei Clinton, padidins finansavimą kariuomenei ir apkarpys mokesčius.
Atsakingo federalinio biudžeto komitetas (CRFB) paskaičiavo, kad jeigu būtų įgyvendintas Clinton ekonomikos pasiūlymas, per ateinantį dešimtmetį JAV nacionalinė skola padidėtų $250 milijardų. Ši suma yra mažesnė, nei būtų buvusi kitu atveju, nes Clinton į savo pasiūlymą įtraukė būdų, kaip padidinti pajamas, įskaitant didesnius mokesčius. Ši grupė taip pat paskaičiavo, kad Trumpo ekonomikos planas per tą patį laikotarpį prie nacionalinės skolos pridėtų $11,5 trilijonų.
Nepaisant gausybės ginčų, derybų ir darbo grupių, Obamos valdymo metu abiem partijoms nepavyko rasti būdo, kaip šaliai išeiti iš skolos duobės. Finansų ekspertai sako, kad nors dabar viskas atrodo pakankamai ramu, jei nebus imtasi rimtų priemonių pažaboti išlaidas ir padidinti pajamas, valdžia anksčiau ar vėliau atsidurs nepavydėtinose situacijoje – ypač todėl, kad populiacija vis labiau sensta ir vis daugiau yra priklausoma nuo valstybės paramos.
„Nori ar nenori, apie tai mes būsime priversti kalbėti, – sako CRFB vyriausiasis viceprezidentas Marcas Goldweinas. – Jei ne iki rinkimų, tai iš karto po jų.“
Nuotraukoje: Nacionalinės skolos laikrodis Niujorke
