Sekmadienį Vilniuje „Lietuvos ryto“ krepšininkai LKL pirmajame sezono susitikime su Kauno „Žalgiriu“ turėjo nuryti karčią piliulę. Nors Lietuvos krepšinio sirgaliai iš šių komandų susitikimų visuomet laukia atkaklios kovos, pasižiūrėjus į pastarųjų metų rezultatus nesunku atsakyti, už kurią komandą statyti pinigus saugiau. Kas lemia, kad net ir finansinių bėdų nuolat kamuojamas „Žalgirio“ klubas dažniausiai sugeba nugalėti svarbiausius priešininkus?
Peržvelgus Vilniaus ir Kauno krepšinio komandų susitikimus nuo 2001-02 metų sezono galima apskaičiuoti, kad Kauno „Žalgiris“ per šiuos metus šventė 68 pergales, 42 kartus nugalėjo „Lietuvos rytas“ ir kartą grandų dvikova baigėsi lygiosiomis.
Dramatiškos lygiosios buvo užfiksuotos 2012 metų Supertaurės finalo serijoje. Tuomet „Žalgirio“ arenoje vykusiame pirmajame serijos mače Joano Plazos auklėtiniai sutriuškino savo oponentus 89:71 ir Vilniuje „Lietuvos rytui“ buvo reikalinga solidi pergalė, tačiau Kauno „Žalgiris“ po fantastiško Marko Popovičiaus tritaškio paskutinę sekundę išplėšė lygiąsias 87:87 ir neleido „Lietuvos rytui“ pajusti pergalės skonio.
Pasižiūrėjus į pastaruosius ketverius sezonus, „Žalgirio“ dominavimas yra neabejotinas. Per pastarąsias 26 šių klubų akistatas kauniečiai triumfavo net 21-ą kartą. Ar stipriausių Lietuvos klubų akistatos tapo nuspėjamos?
Buvęs „Lietuvos ryto“ treneris, o dabar Vilniaus krepšinio mokyklos vadovas Šarūnas Sakalauskas mano, kad klubų dvikova yra verta grandų etiketės, nes šalyje dar neiškilo klubas, kuris galėtų jiems prilygti. Komentuodamas „Žalgirio“ pastarųjų metų lyderiavimą, krepšinio ekspertas pabrėžė, kad Kauno klubo svoris vis dėlto išlieka didesnis, o tradicijos irgi lemia svarbių susitikimų scenarijų.
– Ką galite pasakyti apie sekmadienio susitikimą?
– Nepaisant to, kad tai tik sezono pradžia, rungtynės buvo tikrai įdomios. Abi komandos buvo parengusios įdomius planus. Startiniai penketai ir gynybinės „Lietuvos ryto“ parengtos sistemos buvo vertos dėmesio. Rungtynių taktika keitėsi visus keturis kėlinius, tai rodo, kad komandos tikrai yra apylygės ir šiame sezone dar visko gali būti.
– Kas lėmė „Žalgirio“ pergalę?
– Krepšinyje reikia pataikyti ir gerai gintis. Galbūt pagrindiniai „Lietuvos ryto“ žaidėjai pavargo, nes jie žaidė daug, daugiau kaip po 30 minučių. O „Žalgirio“ komandoje žaidė visi dvylika žaidėjų. Kai krepšininkai šviežesni, jie geriau pataiko ir geriau ginasi. Ypač įtemptų rungtynių momentais. Manau, kad tai ir lėmė kauniečių pergalę.
– Sezono pradžia sėkmingai klostosi „Žalgirio“ įžaidėjams Lukui Lekavičiui ir Vaidui Kariniauskui, kurie iki tol net LKL beveik nėra žaidę. Ilgai jau skundžiamės šios pozicijos žaidėjų trūkumu. „Žalgirio“ trenerių štabo dėmesys jaunimui atsiperka?
– Manau, kad įžaidėjams dėmesys auga ir dėl to, kad jų taip trūksta mūsų vyrų rinktinei. Abu šie „Žalgirio“ įžaidėjai yra gabūs ir yra gerų trenerių prižiūrimi. Nors jie dar jauni, bet tikrai demonstruoja gerą žaidimą. Reikia džiaugtis tokiais žaidėjais.
– Šių komandų susitikimą vadiname grandų akistata. Per paskutinius 26 susitikimus 21-ą pergalę šventė Kauno „Žalgiris“. Ką reiškia toks pranašumas?
– Vis dėlto sakyčiau, kad kol kas tai išlieka ryškiausia grandų kova. Šie klubai turi ilgą svarbių susitikimų istoriją, ypač finaluose. Lietuvoje daugiau nieko panašaus neturime, todėl taip ir vadiname. Klaipėdos „Neptūnas“ pernai iššovė, bet tai tik vienas sezonas. Reikia, kad atsirastų klubas ir ne vienas, kuris galėtų dominuoti ilgesnį laiką.
– Kas lemia, kad pastaruosius ketverius metus dažniau nugali Kauno „Žalgiris“?
– Čia daug lemia psichologija ir klubų tradicijos. „Žalgirio“ klubo tradicijos yra labai senos. Kiekvienas prie komandos prisijungęs krepšininkas žino, kokie uždaviniai jam yra keliami, ir pasiryžta tai įgyvendinti. Jis tarsi pasiduoda tam stipriam klubo įvaizdžiui.
Mano supratimu, žaidžia ne žaidėjas prieš žaidėją, bet klubas prieš klubą. Klubo svoris turi įtaką ir trečiam rungtynių dalyviui – teisėjui. Nori nenori. Jie yra objektyvūs, bet žaidžiant „Žalgiriui“ su Madrido „Real“ vienaip išsidėsto tie svorio centrai, o Lietuvos grandų akistatose kitaip. Treneriai dažnai sako, kad jei būtų žaidę ne su „Real“ ar „Barcelona“, gal teisėjai būtų kitaip teisėjavę.
