Paprastai amerikiečiai yra pagarsėję optimistai, tačiau dabar, įsismarkavus lenktynėms dėl prezidento posto, nuomonių apklausos atskleidžia, kad rinkėjai ima pykti. 2015 m. gruodį CNN/ORC atlikta apklausa atskleidė, kad net 69 proc. amerikiečių yra arba „labai įpykę“ arba „šiek tiek įpykę“ dėl situacijos Jungtinėse Valstijose. Ta pati žmonių dalis – 69 proc. – sako esą pasipiktinę tuo, kad mūsų politinė sistema „tarnauja tik elitui Volstrite ar Vašingtone, turinčiam pinigų ir galios“, atskleidė kiek anksčiau atlikta NBC/Wall Street Journal apklausa.
Galbūt tai ir paaiškina tokių „nepatogių“ kandidatų kaip Donaldas Trumpas ir Bernie Sandersas sėkmę, tačiau kas gi labiausiai įpylė žibalo į liepsną? Štai pagrindinės priežastys, dėl kurių kai kurie rinkėjai nebetiki amerikietiška svajone.
Ekonomika
„Ekonomikos nesugebėjimas per pastaruosius 15 metų užtikrinti realų progresą viduriniosios klasės dirbantiems amerikiečiams yra pagrindinis visuomenės pykčio ir nepasitenkinimo šaltinis JAV“, - sako Williamas Galstonas, nevalstybinio Brookingso instituto vyriausybės tyrimų specialistas.
Nors mūsų šalis jau beveik atsigavo po recesijos – ekonominis augimas didėja, o nedarbo lygis nukrito nuo 10 proc. 2009-aisiais iki 5 proc. 2015-aisiais – amerikiečiai vis dar jaučia recesiją savo piniginėse, sako jis. Namų ūkių pajamos, apskritai kalbant, stagnuoja jau 15 metų. JAV Gyventojų surašymo biuro duomenimis, 2014-aisiais vidutinės šeimos pajamos sudarė $53,657, palyginus su $57,357 2007-aisiais ir $57,843 1999-aisiais (atsižvelgiant į infliaciją).
Visuomenėje taip pat didėja įsitikinimas, kad dauguma darbų rinkoje yra prastesnės kokybės nei anksčiau, o galimybių siekti karjeros vis mažėja, teigia Galstonas.
„Šios problemos paaiškinimų paieška gali labai greitai tapti Amerikos politikos blogiukų paieška. Kairėje turime milijardierius, bankus, Volstritą. Dešinėje yra imigrantai, kitos mumis besinaudojančios šalys ir tarptautinė ekonomika. Tai yra dvi skirtingos tos pačios politinės monetos pusės“, - sako jis.
„Ekonomikos nesugebėjimas per pastaruosius 15 metų užtikrinti realų progresą viduriniosios klasės dirbantiems amerikiečiams yra pagrindinis visuomenės pykčio ir nepasitenkinimo šaltinis JAV“, - sako Williamas Galstonas, nevalstybinio Brookingso instituto vyriausybės tyrimų specialistas.
Imigracija
Amerikos demografija keičiasi – beveik 59 mln. imigrantų atvyko į JAV nuo 1965-ųjų, ir ne visi jie tai padarė legaliai. Dar prieš 40 metų net 84 proc. Amerikos populiacijos sudarė ne ispanakalbiai baltaodžiai gyventojai. Praėjusiais metais ši populiacijos dalis jau siekė tik 62 proc., skelbia „Pew Research“.
„Tai buvo milžiniškų demografinių, rasinių, kultūrinių, religinių ir kartos skirtumų era, - sako Paulas Tayloras, knygos „The Next America“ autorius. – Nors kai kurie tais pokyčiais džiaugiasi, kiti juos smerkia. Kai kurie vyresnio amžiaus baltaodžiai rinkėjai nebeatpažįsta tos šalies, kurioje jie užaugo. Jie jaučiasi atstumti.“
Šiuo metu JAV gyvena apie 11,3 mln. nelegalių imigrantų, kurie taip pat neretai tampa pykčio taikiniu, sako Roberto Suro, Pietų Kalifornijos universiteto imigracijos ekspertas.
„Mes tai labai aiškiai pamatėme, kai Donaldas Trumpas po San Bernardino tragedijos nieko nelaukdamas paslinko savo retoriką nuo meksikiečių prie musulmonų“, - sakė jis, turėdamas omenyje gruodžio mėnesio šaudynes Kalifornijoje, per kurias žuvo 14 žmonių.
Vašingtonas
Paklausti, ar jie pasitiki vyriausybe, 89 proc. respublikonų ir 72 proc. demokratų atsakė „tik kartais“ arba „niekada“, skelbia „Pew Research“. 60 proc. amerikiečių mano, kad vyriausybė turi per daug galios, rodo „Gallup“ apklausa, o apklaustieji jau dvejus metus iš eilės įvardija vyriausybės darbą kaip didžiausią problemą visoje šalyje – didesnę net už ekonomiką, nedarbą ir imigraciją, skelbia organizacija.
Galstono nuomone, dalį Donaldo Trumpo ar Bernie Sanderso populiarumo galima priskirti būtent rinkėjų nepasitenkinimui tuo, ką kai kurie jų laiko sistemos žlugimu.
„Taigi, dešinėje matome žmogų, kuris pozicionuoja save kaip „mačo“, kaip antrąjį Berlusconį ar Putiną, kuris išspręs visas mūsų problemas, o kairėje turime kitą kandidatą, kuris reikalauja politinės revoliucijos“, - sako jis.
Tedas Cruzas, išsiveržęs pirminiuose respublikonų rinkimuose Ajovoje, taip pat kandidatuoja kaip kovotojas prieš sistemą, sako Galstonas.
