Jei Donaldas Trumpas nenori dalyvauti nacionaliniuose kandidatų į prezidentus debatuose, kodėl jis to paprasčiausiai nepasako? Praėjusią savaitę Trumpas pareiškė, kad demokratai specialiai kiša pagalius į ratus debatams ir melavo gavęs laišką iš Nacionalinės futbolo lygos atstovų, kuriame šie skundėsi dėl nepatogaus debatų tvarkaraščio, besidubliuojančio su futbolo varžybomis. Šią savaitę, jis sugalvojo kai ką naujo.

„Būtinai sudalyvausiu trejuose debatuose“, – pareiškė Trumpas interviu „Time“, tačiau iš karto leido suprasti, kad galbūt juose ir nedalyvaus: „Labai noriu sudalyvauti debatuose. Tačiau pirmiausia reikia susitarti dėl sąlygų.“

Respublikonų nominantas tikino dar nesusipažinęs su debatų taisyklėmis ir sąlygomis, o taip pat nežino, kas bus jų moderatoriai. Jis ir vėl pasinaudojo proga priminti apie savo puikias derybininko savybes, kai pridūrė: „Atsimenate, aš išsiderėjau palankesnes sąlygas pirminių rinkimų debatuose? Jie iš tų debatų puikiai pelnėsi ir norėjo, kad mes ten stovėtume pusketvirtos valandos. Pasakiau, kad tai absurdas.“

Kol kas Trumpo požiūris į debatus demonstruoja, kad jis arba nesupranta esminių skirtumų tarp pirminių ir visuotinių rinkimų debatų, arba tikisi, kad gali ir pastarųjų rengėjus priversti paklusti savo valiai.

Tačiau tikėtina, kad jam tai nepavyks. Pirmiausia, pirminių rinkimų debatus organizavo komercinės televizijos, bendradarbiaudamos su respublikonų nacionaliniu komitetu. Kaip Trumpas nepailsta mums priminti, jos puikiai užsidirbo iš debatų metu transliuotų reklamų. Žinoma, kad televizijos davė šiokių tokių nuolaidų partijų ir kandidatų norams – juk nė viena nenorėjo, kad debatai su visais reklamų užsakovais išeitų pas konkurentus.

Net ir tada Trumpo sėkmė buvo ribota: taip, jam pavyko iš „CNBC“ išsireikalauti vienų debatų sutrumpinimo (padedant kitiems kandidatams), tačiau jam neišėjo priversti „Fox News“ pašalinti Megyn Kelly iš moderatorių tarpo, tad jis nusprendė apskritai tuose debatuose nedalyvauti.

Su visuotinių rinkimų organizatoriais jam bus dar sunkiau. Šiuos debatus organizuoja 1984-aisiais įkurtas Prezidentinių debatų komitetas, kurį sudaro buvę abiejų partijų politikos veikėjai. Šis komitetas neturi jokių komercinių paskatų (net reikalauja, kad debatai būtų transliuojami be reklaminių pauzių), o reitingai jam taip pat nė motais.

Kol kas Trumpo požiūris į debatus demonstruoja, kad jis arba nesupranta esminių skirtumų tarp pirminių ir visuotinių rinkimų debatų, arba tikisi, kad gali ir pastarųjų rengėjus priversti paklusti savo valiai.

Trumpas taip pat neturi kitų kandidatų paramos. Clinton kampanija pirmadienį oficialiai sutiko dalyvauti debatuose ir paragino Trumpą pasielgti taip pat. Na, taip, paprastai kandidatai su komitetu derasi dėl tokių smulkmenų, kaip tribūnų tipas ir aukštis, bet ne dėl esminio formato. (Įdomu tai, kad pirmadienį taip pat pasirodė pranešimų, jog debatams yra rengiamos trys tribūnos, nes pirmą kartą nuo 1992-ųjų nacionaliniuose prezidentiniuose debatuose gali dalyvauti trys kandidatai. Libertarui Gary Johnsonui labai nedaug trūksta, kad peržengtų reikalingą 15 procentų palaikymo ribą.)

Jei Trumpas nuspręstų debatuose nedalyvauti, jie greičiausiai ir neįvyktų (vargu, ar Clinton sutiktų debatuoti tik su Johnsonu, jei šis į juos ir patektų). Tačiau labiau nei Clinton, Johnsonui ar Prezidentinių debatų komitetui, toks žingsnis labiausiai pakenktų pačiam Trumpui.

Taip, jis jau nesudalyvavo vienuose debatuose, o vienus privertė atšaukti. Tačiau tai buvo 13 kandidatų būryje. Yra numatyti treji nacionaliniai prezidentiniai debatai, tad praleisti nors vienus iš jų būtų neatleistina. Trumpui kiltų grėsmė atrodyti, kad pabūgo Clinton, ypač, jei jis jau atsiliks apklausose. Turint galvoje jo kieto vyruko įvaizdį, tai būtų ypač gėdinga.

Nors ir atrodo, kad visuotinių rinkimų debatai yra neatsiejama prezidento rinkimų dalis, jie iš tiesų yra pakankamai naujas išradimas. Pirmą kartą prezidentiniai debatai įvyko 1948 metais, o dabartinė sistema datuojama vos 1976-aisiais. Neabejotinai, jie yra labai svarbūs, nes rinkėjai gauna progą kartu išvysti du (ar tris) žmones, siekiančius vadovauti šaliai, ir pamatyti, kaip jie mąsto ir kalba neturėdami iš anksto paruošto teksto.

Per pirminius rinkimus Trumpas daugybę kartų ignoravo arba sąmoningai nepaisė įvairių ilgamečių normų ir tradicijų. Tai glumino jo varžovus, tačiau jam ne tik kad jam nepakenkė, bet ir galimai pasitarnavo. Dabar jis bando sulaužyti dar vieną normų rinkinį, nuo jo grasinimų nedalyvauti debatuose iki atsisakymo paviešinti savo mokesčių deklaraciją. Lapkritį šalies rinkėjai pateiks verdiktą, ar toks tradicijų nepaisymas jiems yra priimtinas.