Politikai pastatys viso pasaulio ekonomiką į pavojų, jeigu jiems nepavyks tinkamai suvaldyti klimato kaitos, šią savaitę įspėjo globalinė komisija.
Iš buvusių ministrų pirmininkų, finansų ministrų ir kitų aukštus postus užėmusių pareigūnų sudarytas organas taip pat teigia, kad klimato kaitos suvaldymo kaina yra palyginti kukli. Pasak jų ataskaitos, vos keli papildomi procentai per metus prie tų $6 trln. lėšų, kurios yra skirtos energetikos ir transporto projektams, gali nupirkti ekologiškai švarią technologiją. Tiesa, skeptikai teigia, kad ši ataskaita yra pernelyg optimistiška.
Globalinę ekonomikos ir klimato komisiją sudaro septynių vyriausybių atstovai. Gaunamus duomenis ji renka iš įvairių viso pasaulio tyrimų organizacijų. Jai pirmininkauja buvęs Meksikos prezidentas Felipe Calderonas, o patarėjo pareigas atlieka Lordas Sternas, buvęs JK vyriausybės ekonomistas ir ankstesnės klimato kaitos ekonomikos ataskaitos autorius.
Naujausioje ataskaitoje teigiama, kad raktas į klimato apsaugojimą yra išlaidų prioritetų naujoms infrastruktūroms pakeitimas. Išsidriekusių, nuo automobilių priklausomų miestų kūrimas įkalins juos didelėje taršoje, kai tuo tarpu tankiai apgyvendintų miestų su gerai išvystytu viešuoju transportu planavimas padės išlaikyti emisijų lygius žemus, sumažins taršą vietiniu lygmeniu ir pagerins gyvenimo kokybę, rašoma ataskaitoje. Komisijos teigimu, plečiant miestus tokiu būdu, vyriausybės kartu gali sutaupyti $3 trln. per ateinančius 15 metų.

Nauja ekonomika
Komisijos teigimu, kovos su klimato kaita kaina nukrito tobulėjant naujoms technologijoms. Vėjo ir, ypatingai, saulės energijos kainos smarkiai nukrito, o fosilinio kuro tarša dabar viso pasaulio ekonomikos našumą sumažina 4 proc. Tai savo ruožtu pakeitė klimato kaitos ekonomiką, teigia komisija.
300 psl. apimties dokumente rašoma, kad naujosios technologijos gali padėti milijardui žmonių, kurie gyvena kaimiškose vietovėse, neprijungtose prie elektros energijos sistemos. Komisijos teigimu, ekologiškai švaresnių produktų vartojimą paskatinti gali nauji įrangos ir automobilių standartai, tokie kaip ES priimtas draudimas naudoti aukštos įtampos dulkių siurblius.
Vyriausiasis ataskaitos autorius Jeremy Oppenheimas sakė: „Pagrindinė žinia yra ta, kad mes galime vienu metu ir paskatinti greitesnį augimą, ir kovoti su klimato kaita – mums nereikia rinktis tik vieno.“
Kaip geriausius pavyzdžius jis nurodė Brazilijos Kuritibą, Kolumbijos Bogotą bei Anglijos Londoną. „Londonas yra pats geriausias pavyzdys, - sakė jis. – Miestas yra perplanuojamas iš naujo – turime viešojo transporto sistemą, kuri veikia; turime naujus kamščių mokesčius keliams; įnešame daugiau produktyvumo per savo transporto sistemas – visa tai padeda miestui kaip visumai.“

Besivystančių šalių problemos
Ši ataskaita seka po tos, kurią „Stern Review“ paskelbė 2006 m., ir kurioje klimato kaita yra apibūdinama kaip didžiausia pasaulinės rinkos nesėkmė. Naujoji ataskaita su tuo sutinka ir vadina miestų plėtimąsi antra didžiausia rinkos nesėkme.
Dar svarbiau tai, teigia Oppenheimas, kad naujoji ataskaita yra ne teorinė, o praktinė, ir nesiremia vien ilgalaikėmis prognozėmis.
Tuo tarpu energetikos ekonomistas ir Edinburgo profesorius Gordonas Hughesas sako, kad tyrimo išvados yra pernelyg optimistinės. Bendrų išlaidų už atsinaujinančius energijos šaltinius santykis su visomis energetikos sistemos išlaidomis yra kur kas didesnis, nei atrodo, teigė jis: „Aš manau, kad klimato kaita kelia didelę problemą, tačiau tikslų jos mastą nustatyti yra sudėtinga.“
„Tie, kurie gyvename turtingose šalyse, esame tokiame vystymosi kelyje, kurio vėliau galime pasigailėti – ir kuriuo dabar seka ir besivystančios šalys. Mes negalime joms pasakyti „daryk taip, kaip aš sakau, o ne kaip darau“, - sakė jis. – Vis dar galime tai pakeisti, bet ta mintis, kad galime staiga pakeisti jau vykdomus plėtros projektus, leistų suprasti, kad turime geresnį planą ir kad žmonės yra pasiryžę drastiškai pakeisti dabartines tendencijas – o tai tiesiog neįmanoma.“
Viltis pasiekti tvirtesnį miestų planavimo susitarimą besivystančiose šalyse būtų labai sveikintinas, tačiau ataskaitos autoriai sutinka, kad pirma reikia peržengti administracines problemas tiek vietiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu - sumažinti lūšnynuose gyvenančių žmonių skaičių, inerciją, korupciją bei verslo lobizmą.