Mūsų šalyje nėra nė vieno kampelio, kuriame dirbdami už minimalų atlyginimą pilnu etatu galėtumėte leisti sau nuomotis butą su dviem miegamaisiais, atskleidė praėjusios savaitės pabaigoje išplatinta kasmetinė ataskaita, nušvietusi milžinišką atotrūkį tarp atlyginimų augimo ir nuomos kainų.
Pagal šią ataskaitą, už minimalų atlyginimą galėtumėte įpirkti buto su vienu miegamuoju nuomą vos 12-oje apygardų, esančių Arizonos, Oregono ir Vašingtono valstijose, skelbia Nacionalinės žemų pajamų šeimos ūkių nekilnojamo turto koalicijos sudaryta ataskaita.
Tuo tarpu norėdami leisti sau kuklius vieno miegamojo apartamentus ir neišleisti daugiau kaip 30 proc. uždarbio nuomai, jūs vidutiniškai turėtumėte uždirbti $17.14 per valandą. Dar daugiau – $21.21 – turėtumėte uždirbti, kad įpirktumėte dviejų miegamųjų būsto nuomą, o tai yra kone tris kartus daugiau nei dabartinis federalinis minimumas, kuris siekia $7.25.
„Atotrūkis tarp atlyginimų ir nuomos kainų auga, – sako Diane Yentel, Vašingtone veikiančios koalicijos, jau 28-erius metus stebinčios padėtį rinkoje, prezidentė. – Nėra jokių abejonių, kad įperkamo nekilnojamo turto krizė dar labiau pagilėjo po 2007 m. recesijos.“
Ataskaita detalizuoja, kiek vienas šeimos ūkis turėtų uždirbti, kad galėtų leisti sau nuomotis būstą kiekvienoje Jungtinių Valstijų metropoliteno vietovėje bei apygardoje. Nuomininkai JAV vidutiniškai uždirba $16.38 per valandą, taip pat atskleidė tyrimas.
Žinoma, minimalus valandinis atlyginimas, kurio reikia, kad galėtumėte nuomotis dviejų miegamųjų butą, priklauso nuo jūsų gyvenamosios vietose, ir varijuoja nuo maždaug $11.46 kai kuriose Džordžijos apygardose iki net $58.04 San Fransisko įlankos regione. Pati brangiausia valstija nuomotis būstui yra Havajai, kur reikia uždirbti vidutiniškai $35.20 per valandą, kad įstengtumėte mokėti nuomą už dviejų miegamųjų butą. Kolumbijos apygardoje ši suma siekia $33.58; Kalifornijoje - $30.92; Merilande - $28.27; o Niujorke - $28.08. Tiesa, Ilinojuje jums užtenka uždirbti $20.87 per valandą.
Kolumbijos apygardoje, kur minimalus valandinis atlyginimas yra $12.50, namų ūkis – pavyzdžiui, vieniša mama – privalo uždirbti $69,840 per metus, kad įpirktų dviejų miegamųjų buto nuomą, kuri čia vidutiniškai siekia $1,746 per mėnesį. Tai reiškia, kad federalinį minimalų atlyginimą gaunantis žmogus privalėtų dirbti po 117 valandų per savaitę, arba beveik trimis pilnais etatais, kad įstengtų nuomotis dviejų miegamųjų butą.
Daugybė specialybių, kurių išpopuliarėjimą per ateinantį dešimtmetį prognozuoja ekonomistai, yra apmokamos kur kas mažesniu atlyginimu nei vidutinės nuomos kainos. Tai yra paslaugų sektoriaus darbuotojai, senelių ir vaikų priežiūros specialistai, slaugytojai, pardavėjai, padavėjai ir t.t., kurie vidutiniškai gauna nuo $10 iki $16 per valandą.
Tie žmonės, kurių pajamos yra mažesnės nei federalinis skurdo lygis, negali sau leisti nuomotis net vieno miegamojo buto nė vienoje valstijoje. Nacionaliniu mastu, vidutinė kuklaus vieno miegamojo buto nuoma siekia $892 per mėnesį, dviejų miegamųjų buto - $1,103 per mėnesį (Ilinojuje – atitinkamai $908 ir $1,085 per mėnesį). Tai reiškia, kad daugiau nei 11,2 mln. šeimų yra priverstos skirti daugiau nei pusę savo atlyginimų nuomai, nuskriausdamos kitus savo bazinius poreikius, įskaitant maistą, transporto išlaidas ir medicininę priežiūrą.
Blogiausia tai, kad situacija bent jau artimiausiu metu keistis neturėtų – nuomos rinka išlieka stipri, o tuščių būstų skaičius tolygiai krenta. 2016 m. rekordinis skaičius šalies gyventojų, 43,3 mln., nuomojosi būstą, arba 27 proc. daugiau nei dešimtmečiu anksčiau, skelbia ataskaita.
Kongresmenas Keithas Ellisonas, demokratas iš Minesotos, tokį atotrūkį tarp atlyginimų augimo ir nuomos kainų turtingiausioje pasaulio šalyje pavadino „protu neaprėpiamu“. Anot jo, įperkamos nekilnojamo turto nuomos trūkumas turi ilgalaikių neigiamų padarinių šeimoms, ypač vaikų moksliniams pasiekimams ir sveikam gyvenimo būdui.
Tuo tarpu Nacionalinė žemų pajamų šeimos ūkių nekilnojamo turto koalicija teigia, kad šią nuomos krizę galima pavadinti nacionaline tragedija skurdžiai ir vidutiniškai gyvenantiems amerikiečiams iš visų etninių grupių, ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir kaimiškose vietovėse.