Per televiziją transliuotoje kalboje Puigdemontas užsipuolė karalių, pasakydamas jam: „Jūs nuvylėte daugybę katalonų.“
Jis taip pat pavadino premjero Mariano Rajoy vyriausybę „neatsakinga“ dėl to, kad ji nesutinka kviestis tarpininkų sprendžiant šią politinę krizę.
„Ši akimirka reikalauja tarpininkų. Mes sulaukėme daugybės pasiūlymų per paskutines valandas, ir sulauksime jų dar daugiau. Visi jie žino, kad aš pasirengęs pradėti derybų procesą“, - kalbėjo Katalonijos lyderis.
„Aš pakartosiu tai tiek kartų, kiek reikės: dialogas ir susitarimas yra dalis mūsų žmonių politinės kultūros. Tačiau valstybė nedavė jokio teigiamo atsakymo į tuos pasiūlymus“, - pridūrė jis.
Ispanijos vyriausybė surengė skubų pasitarimą iš karto, kai Puigdemontas po sekmadienį surengto nelegaliu laikomo nepriklausomybės referendumo pareiškė, kad Katalonija „laimėjo teisę į nepriklausomą valstybę“.
Jis taip pat paprašė tarptautinių tarpininkų paramos sprendžiant šią krizę ir paragino valdžią atitraukti policininkus, dislokuotus Katalonijoje iš kitų Ispanijos vietų.
Premjero administracija į Puigdemonto raginimus spręsti krizę kartu su tarpininkais sureagavo neigiamai: „Jeigu ponas Puigdemontas nori kalbėtis ar derėtis, arba nori atsiųsti tarpininkus, jis puikiai žino, ką pirmiausia turi padaryti: grįžti atgal prie įstatymų.“
„Ponas Puigdemontas pernelyg ilgą laiką buvo už įstatymo ribų“, - pridūrė Rajoy pavaduotoja Soraya Saenz de Santamaria, reaguodama į Katalonijos lyderio trečiadienį išsakytus komentarus.
Tuo tarpu Europos lyderiai palaiko Ispanijos vyriausybės pusę, o Europos Sąjunga, baimindamasi, kad Katalonijos sprendimas gali būti atkartotas kitose žemyno šalyse, kol kas atsisakė įsikišti į krizę tiesiogiai.
Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas trečiadienį dar kartą pakartojo, jog Ispanija ir Katalonija privalo bendradarbiauti tarpusavyje, bet sakė, kad yra „bendras konsensusas, jog regioninė Katalonijos vyriausybė pasirinko ignoruoti įstatymo teisę organizuodama referendumą“.
Tuo tarpu vyriausiasis Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra’adas al-Husseinas sakė esąs „labai sunerimęs“ dėl prasiveržusių neramumų, o Europos Sąjungos prezidentas Donaldas Tuskas paragino Madridą vengti jėgos naudojimo.
Konservatoriška šalies vyriausybė yra paskelbusi referendumą nelegaliu ir negaliojančiu, bei prisiekė į jį atsakyti su „visomis įmanomomis priemonėmis“.
Visą savaitę tebesitęsianti krizė įkaito dar tebevykstant neoficialiam referendumui sekmadienį, kai 900 žmonių prireikė medicininės pagalbos po to, kai vyriausybė įpareigojo policiją užkirsti kelią balsavimui. Sužalojimus taip pat patyrė daugiau nei 400 policijos pareigūnų.
Antradienį didžiulės protestuotojų minios surengė gatvės demonstracijas visoje Katalonijoje, o profsąjungos inicijavo darbo streikus protestuodamos prieš policijos veiksmus.
Regioninė vyriausybė skelbia, kad referendume dalyvavo 2,26 mln. žmonių, o 90 proc. jų pasisakė už Katalonijos nepriklausomybę.
Du trečdaliai Katalonijos gyventojų gyvena Barselonos metropolinėje teritorijoje. Katalonija yra labai urbanizuota ir industrializuota, nuo XIX a. ji yra ekonomiškai svarbiausia Ispanijos dalis, čia sukuriama apie 20 proc. Ispanijos bendrojo vidaus produkto. Katalonija turi iš dalies autonominę regiono vyriausybę ir savo kalbą – katalonų. Regionas taip pat didžiuojasi turtingu kultūriniu paveldu.
Ispanijos įpėdinystės karo metu 1701-1714 m. Katalonijos institucijos buvo panaikintos, o ispanų kalba tapo viešąja kalba Katalonijoje. 1939 m. miestą užėmė generolo Franko kariuomenė, kilo represijų banga, mokyklose uždrausta katalonų kalba. Franko mirtis 1975 m. atvėrė kelią demokratijai. Vėl buvo leista vartoti katalonų kalbą. Ispanijoje priėmus naują demokratinę Konstituciją 1978 m., Katalonijai suteikta regioninė autonomija. Pirmoji Katalonijos vyriausybė buvo išrinkta 1980 m.
Skelbiama, kad Katalonijos parlamentas oficialiai nepriklausomybę nuo Ispanijos turėtų paskelbti jau ateinančiomis dienomis.
