Robertas Shilleris, Nobelio ekonomikos premijos laureatas ir Jeilio universiteto ekonomikos profesorius, teigia, kad automatizacija ir dirbtinis intelektas yra tie faktoriai, kurie vertinant ekonomikos ateities perspektyvas jį neramina labiausiai.
„Dirbtinis intelektas yra itin didelis iššūkis, - sako jis. – Jauni žmonės, kurie auga šiandien, negali žinoti, ar jie ruošiasi tinkamai karjerai, o su tuo susiję iššūkiai gali lemti ekonominę stagnaciją.“
Shillerio teigimu, net ir jis nėra apsaugotas nuo šios grėsmės. Ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, jog jo paskaitos Jeilio universitete yra nemokamai prieinamos internetu: „Jeigu gali jas peržiūrėti tokiu būdu, tuomet kokia yra pridėtinė vertė lankyti jas asmeniškai? Kartais tai priverčia mane jaustis, lyg būčiau išėjęs iš mados.“
Nerimas dėl automatizacijos ir dirbtinio intelekto jaučiamas jau eilę metų, tačiau kalbos apie juos sustiprėjo pastaraisiais metais, vystantis vis naujesnėms technologijoms, tokioms kaip bepiločiai automobiliai ar programos-robotės, galinčios pamėgdžioti žmogaus kalbėseną, kurios gali atsiliepti dar platesniems ekonomikos segmentams nei kada anksčiau. Pasak vieno neseniai atlikto tyrimo, vienas pramoninis robotas gali atlikti šešių žmonių darbą. Tai reiškia, kad per ateinantį dešimtmetį net iki 6 mln. darbo vietų gali būti prarasta dėl automatizacijos procesų.
Praėjusiais metais paskelbta kasmetinė Baltųjų rūmų prezidentinė ekonomikos ataskaita (dar valdant prezidentui Barackui Obamai) prognozavo, kad yra 83 proc. tikimybė, jog automatizacija perims darbo vietas, apmokamas mažesniu nei $20 valandiniu atlyginimu, 31 proc. tikimybė, kad automatizacija perims darbo vietas, apmokamas tarp $20 ir $40 atlyginimu per valandą, ir vos 4 proc. tikimybė, kad automatizacija perims darbo vietas, apmokamas aukštesniu nei $40 valandiniu atlyginimu.
„Žiūrint iš šalies atrodo, kad tai vyksta labai greitai, bet iš tiesų tam gali prireikti laiko, - daro išvadą Shilleris, pažymėdamas, jog istorijoje ir anksčiau būta laikotarpių, kai žmonės naikino mašinas, baimindamiesi, kad jos atims iš jų darbo vietas, nors tokie technologijų pakilimai iki šiol nesukėlė plataus masto nedarbo epidemijos – atvirkščiai, galima teigti, kad jie mūsų pasaulį ir ekonomiką pakeitė į gera.
„Problemų gali atsirasti po poros šimtmečių“, - vis dėlto pripažino ekonomistas.
Shilleris šiuos savo komentarus išsakė per viešą paskaitą apie tai, ką jis vadina „naratyvine ekonomika“, arba teorija, jog „žaibišku greičiu plintančios istorijos yra pagrindinis ekonominių pokyčių variklis“, kaip tai apibūdina jis pats. Kaip tokios teorijos pavyzdį, jis pateikia hipotezę, jog 1920-ųjų Depresiją – kai vartotojų išlaidos per vienerius metus nukrito iki šiol rekordiniu lygiu, net 16 procentų – lėmė perdėti žiniasklaidos pranešimai apie „spekuliantus“, kas privertė žmones boikotuoti prekybininkus ir sukėlė recesiją.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į prezidentą Donaldą Trumpą ir sakė, jog jo „netikrų naujienų“ naratyvas gali padaryti neigiamą įtaką ekonomikai.
„Trumpas yra naratyvo genijus, ir jo istorijos neturi būti tikros, kad pasklistų po žiniasklaidą, - sako Shilleris. – Su tuo kovoti labai sunku, ir Trumpas tai žino. Nemanau, kad Donaldui Trumpui nuoširdžiai rūpi tiesa, jis tiesiog nori tos reakcijos, kurios sulaukia.“
Praėjusią savaitę Shilleris „The New York Times“ skiltyje taip pat rašė, jog akcijų biržos pakilimas po prezidento rinkimų dabar jau rodo stagnacijos ženklus. Svarbūs žymekliai, teigė jis, „rodo mums, kad rinka darosi gana brangi, o investuotojų optimizmą nusveria didėjantis nerimas“.
