Praėjusį trečiadienį prezidentas Obama pasakė gluminančią kalbą. Pažadas „sunaikinti“ Irako ir Sirijos Islamo valstybę; JAV karių dislokavimas tuo tikslu; ant pakylos greta vėliavos stovintis ir rimtai pačiu patogiausiu tiesioginės transliacijos metu į tautiečius besikreipiantis prezidentas - visa tai buvo panašu į skelbiamą karą.
Tačiau Obama, kalbėdamas apie savo sprendimą rengti oro atakas prieš ISIS ir suteikti karinę paramą regioninėms pajėgoms, kovojančioms su ekstremistais, nepavartojo žodžio „karas“. Jis šį žodį pavartojo tik patikslindamas, kad jis čia netinka. Tai ne „dar vienas karas Irake“. Tai ne Afganistanas. Tai „kovos su terorizmu kampanija“, kurios tikslas yra „sunaikinti ISIS, kad ir kur ji bebūtų“. Prezidentas nepatikslino, kiek laiko truks ši kampanija ir kaip mes žinosime, kad misija yra įvykdyta.
Kreipimosi rezultatas - visiškas ribos tarp karo ir taikos ištrynimas. Galbūt toks ir buvo jo tikslas. Juk vis dėlto praėjo vos pusantrų metų po to, kai Obama Nacionalinės gynybos universitete pažadėjo ištraukti JAV iš „nuolatinės karo pozicijos“, kurioje šalis buvo nuo Rugsėjo 11-osios atakų. Taigi trečiadienį jis bandė ištesėti pažadą ir drauge paruošti šalį karinėms operacijoms prieš ISIS. Ar prezidentas pranešė apie karą? Karinius veiksmus? Tikslines atakas? Ar tarp šių pavadinimų apskritai yra reikšmingas skirtumas? Niekas neaišku.
Per trylika metų nuo 9/11, amerikiečiai priprato prie dviprasmiškų JAV pastangų sustabdyti, sutrikdyti ir užbėgti už akių galimoms grėsmėms iš nuolat pavidalus keičiančių teroristinių grupuočių.
2011 m. Obama tikino, kad „mes negalime naudoti jėgos kas kartą, kai kur nors ima klestėti radikali ideologija; neturint strategijos, kuri sumažintų ekstremizmo šaltinį, nuolatinis karas - per bepiločius lėktuvus, specialiąsias pajėgas ar dislokuotus karius - bus kenksmingas mūsų pačių šaliai“.
Tuo metu Obama ragino atšaukti 2001 m. leidimą panaudoti karinę galią (AUMF) prieš „atsakingus“ už Rugsėjo 11-osios įvykius asmenis. Prezidentas išreiškė įsitikinimą, kad jei šalis atsidurs nuolatinėje karo padėtyje, AUMF bus pagrindas, ant kurio viskas bus pastatyta.
Tačiau panašu, kad praėjusią savaitę nuolatinis karas nugalėjo Obamą. Pranešama, kad jo administracijos atstovai taiko AUMF kaip teisinį JAV kampanijos prieš ISIS pateisinimą. Neįtikėtina, tačiau tai reiškia, kad nutarimas, skirtas pateisinti atakas prieš su al Qaeda susijusias grupuotes, dabar yra taikomas organizacijai, kuri pati kovoja su al Qaeda. Tai, ką dar pernai Obama būtų pavadines „karine padėtimi“, dabar jis vadina „visapusiška ir ilgalaike kovos su terorizmu strategija“.
Klausimas, ar AUMF nutarimas yra taikytinas JAV karinei intervencijai į Iraką ir Siriją, yra dalis platesnių debatų dėl to, ar ši kampanija yra legali, ar jai yra reikalingas Kongreso leidimas. Tačiau šie debatai savo ruožtu yra ribos tarp karo ir taikos ištrynimo atspindys: kai nėra aiški valstybės padėtis, atsiranda painiava dėl to, kokia teisine sistema reikia remtis.
Skirtumai tarp karo padėties ir taikos jau seniai yra migloti (pakanka prisiminti Amerikos „policinius veiksmus“ Vietname per dar vieną, kaip rodėsi, nesibaigiantį konfliktą - Šaltąjį karą). Labai retai kada yra aiškiai paskelbiamas karas, kaip tai buvo daroma Antrojo pasaulinio karo metais. Juo labiau, kad Obama atsargiai stengėsi parodyti, kad jo antiteroristinės priemonės bus taikomos tik atskiroms grupėms tam tikrose vietose, kurios kelia grėsmę JAV - jis tikino, kad tai nėra „neribotas pasaulinis karas su terorizmu“.
Tačiau per jo prezidentavimo laiką šių priemonių geografija plėtėsi nuo Pakistano ir Jemeno iki Somalio, o dabar - iki Irako ir Sirijos.
„Šis karas, kaip ir visi karai turi baigtis“, - pareiškė Obama Nacionaliniame gynybos universitete. Praėjusią savaitę prezidentas šį savo ankščiau išsikeltą tikslą pastūmė nuošalėn. Prabėgus trylikai metų nuo to, kai jo pirmtakas paskelbė karą sąvokai - terorizmui - Obama vengė aiškiai paskelbti karą labai realiai grėsmei, kuria tapo ISIS. Vis dėlto JAV kariai lygiai taip pat ruošiasi puolimui Vidurio Rytuose. Kas tiksliai yra jų priešas? Ar vyksta karas, ar tebesitęsia taika? Po prezidento pareiškimo atsakyti į šiuos klausimus yra sunkiau nei kada nors anksčiau.
