Liko tik diena iki vienos iš svarbiausių Lietuvos valstybinių švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos. Tada, prieš daugiau nei 100 metų, Lietuvos Taryba vienbalsiai nutarė kreiptis į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes. O kreiptis tikrai buvo dėl ko: Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymą su sostine Vilniuje, „Atsiskiriant nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Tą dieną Vilniuje buvo priimtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Visgi, praėjus vienam amžiui, šių dienų Lietuvoje gali tapti painu suvokti ir suprasti: kieno šventė yra Vasario 16-oji? Politikų ar visų žmonių?
Žinome, kad 1918 metais dvidešimt idealistų, tikinčių Lietuvos ateitimi, nesiekė nė nusisavinti Lietuvos, nei ją individualiai priskirti vienam ar kitam asmeniui. Lietuvos nepriklausomybę jie nuoširdžiai atkūrė labai dideliame varge ir chaose, kai nevaržomai siautėjo vieni prieš kitus kovojantys vokiečiai, rusų bolševikai ir lenkai. Tuo tarpu šiandien valstybė yra perskelta, supriešinta ir daugelis nori atsakymo – „Kodėl?“. Kažkodėl dabar Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – siekia sau priskirti atskiros partijos arba atskiri asmenys, esą be jų nepriklausomybė nebūtų atkurta. Visi suprantame, kad vienas žmogus, be tautos palaikymo, nieko nebūtų padaręs. Siekiant Lietuvos nepriklausomybės, pagrindas buvo tai, kad lietuviai solidariai kovojo, kūrė valstybę ir tikėjo visi kartu, išvien. Lietuvos nepriklausomybę pasiekė ne tik iškilūs signatarai, bet ir tie, kurie gynė mūsų visų laisvę, stovėjo Baltijos kelyje, gynė valstybę sausio 11-13 dienomis, kurių nereikėjo nė prašyti, nei kviesti ginti savo šalies. Jie buvo pasiruošę bet kada atiduoti savo gyvybę...
Šiandien politinės grupės siekia sutapatinti save su nepriklausomybės atkūrimu. Tačiau solidarumą ir vieningumą, kaip paprastai, demokratinėse šalyse demonstruoja aukščiausieji pareigūnai: prezidentai, parlamentų pirmininkai, premjerai ir t.t. Žmonės turi matyti, kad minint šią datą, niekas neturi būti išskirtas, nes Vasario 16-oji – mūsų visų bendra šventė, be išskirtinų asmenybių, pareigybių ir nuopelnų. Negali būti tokių lyginimųsi ir matavimųsi, kad vienas asmuo nusipelno daugiau, o kitas – mažiau. Visi gimę lietuviai tarnaujame vienam bendram tikslui pasiekti: kad Lietuva būtų stipri, vieninga ir nesupriešinta. Bet tą galima padaryti tik klausant tautos balso, solidarizuojantis ir veikiant kartu. Reikia atsižvelgti, kalbėtis ir jokių būdu nemistifikuojant vieno ar kito asmens.
Lietuvos nepriklausomybę paskelbė didžiavyriai, kurie nesiekė jokios garbės ar nuopelnų, jokių pripažinimų ar titulų. Už tai jiems – šlovė! Jie matė vienintelį tikslą: atkurti ir paskelbti Lietuvą nepriklausoma valstybe. Didvyriai – paprasti žmonės, kurie negalvojo apie politinę ar materialinę naudą sau ir aukojo savo gyvybes dėl Tėvynės laisvės. Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – vasario 16 – švęskime visi kartu, nes tai – mūsų visų šventė.
Lietuvos profesinių sąjungų federacijos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis
