Baimė, nerimas, vietomis peraugantys į paniką – tai emocijos, lydinčios daugelį žmonių netikrumo ir nežinios kupinas pastarąsias dienas, savaites, gal net mėnesius. „Nuo seniausių laikų mums, kaip rūšiai, baimė padėjo išgyventi ir išvengti pavojų. Dar daugiau: evoliuciškai turime išsiugdę gebėjimą matyti daugiau grėsmių nei galimybių. Tad tokia vyraujanti nuotaika visuomenėje nėra stebinanti. Kita vertus, perdėtas įsibaiminimas pradeda mus kaustyti, trukdo išlikti racionaliems ir priimti tinkamus sprendimus“, – sako emocinės kompetencijos ekspertas Darius Pietaris ir dalijasi patarimais, kaip suvaldyti baimes, nuvyti užklumpančias juodas mintis, padėti sau ir aplinkiniams žmonėms.

Po užsitęsusios baimės atsėlina pyktis ir nusivylimas

„Aplinka, kurioje šiandien gyvename, yra nesibaigiantis baimių srautas: nuo mus pasiekiančių žinių, iki aplinkinių žmonių – visi susitikę dalijasi baimėmis ir nerimu. Iš vienos pusės, tai suprantama – mes norime išsikalbėti. Bet iš kitos pusės, vien tik dalindamiesi baime, pamirštame ruoštis artėjantiems iššūkiams, kurių neabejotinai bus. O pasiruošti jiems įmanoma tik atsitraukus nuo emocijų ir atsigręžus į realų planavimą,“ – atkreipia dėmesį D. Pietaris.

Dar daugiau: pasak eksperto, nemalonios, ilgai trunkančios emocijos sekina. Po užsitęsusios baimės ateina tokios emocijos kaip neviltis ir susierzinimas, pyktis, kurių, užsitęsus viruso sukeltai krizei, visuomenei išvengti vargu ar pavyks.

„Pykčio išdava – agresija, kuri retai kada būna konstruktyvi. Ir juo labiau nepadeda įveikti krizės žmonių bendruomenei. Todėl gebėjimas susitvarkyti su tokiomis nekonstruktyviomis būsenomis yra vienas kertinių dalykų ne tik mūsų psichinei sveikatai, bet ir visuomenei: geriau jausdamiesi, galime padėti ir būti naudingi kitiems žmonėms, artimiesiems, draugams, kolegoms,“ – sako daugelį metų su emocinės kompetencijos ugdymu dirbantis specialistas ir dalijasi keliomis veiksmingomis praktikomis, padedančiomis suvaldyti destruktyvias emocijas.

Kaip pažaboti baimes bei nerimą?

Sąmoningai stebėkite savo emocijas ir būsenas. Mūsų smegenys yra užprogramuotos mokytis, o išmokstame to, ką praktikuojame. Tai reiškia, kad kuo daugiau praktikuojame tam tikras emocijas, tuo dažniau jas jaučiame: jei praktikuojame baimes – labiau bijome, jei praktikuojame pyktį – labiau pykstame, jei neviltį – esame labiau nusivylę ir t. t.

Todėl emocijų ugdymo ir valdymo ekspertai pataria pirmiausia pastebėti, kokias emocijas praktikuojate: ar jums šios emocijos dabar reikalingos? Ką jos duoda, kokia iš jų nauda? Jei nenorite tiek daug bijoti – liaukitės praktikavę baimę: mažiau skaitykite nerimą keliančių žinių, mažiau bendraukite su panikuojančiais žmonėmis, mažiau galvokite apie baimę skatinančius dalykus, nustokite naršyti po paniką sėjančius komentarus. Tai yra sąmoningas treniravimasis – kitokių emocijų ir kitokių veiksmų link.

Planuokite. Scenarijų numatymas ir planas, kaip elgsitės vienu ar kitu atveju, ne tik padeda atitraukti mintis nuo neapibrėžtų baimių, bet ir ramina: turėdami veiksmų planą, jaučiamės labiau užtikrinti net tada, kai kas nors atsitinka netikėtai ir nelauktai. Negana to, pradedame veikti racionaliau, nebesiblaškydami, žinodami, ką ir kodėl darome. Akivaizdu, kad per artimiausius mėnesius žengsime į tikrą nežinomą žemę – galime tik spėlioti, kaip pasisuks situacija viruso plitimo ir ekonominių to padarinių plotmėse, tačiau planavimas mus sugrąžina į praktinę realybę, o planas, tegul ir koreguojamas pagal kintančias aktualijas, padeda ramiau ir nesiblaškant išgyventi krizinį laikotarpį.

Susikoncentruokite į dabartį ir artimiausią dieną. Susidūrusi su nežinomybe, mūsų sąmonė paprastai piešia baisius paveikslus: neapibrėžtumas skatina smegenis įžvelgti būtas ir nebūtas grėsmes. Kuo daugiau apie tai galvojame, spėliojame, dėliojame – tuo blogiau jaučiamės, piešdami niūriausius įmanomus paveikslus ir paralyžiuodami savo gebėjimą ieškoti išeičių, lankstumą, išradingumą.

Emocijų ugdymo programos autoriai siūlo negalvoti apie tolimą ateitį, o verčiau sąmoningai mintis nukreipti į tai, kas bus šiandien, rytoj. Ką galiu padaryti dabar? Ką aš veikiu, su kuo kalbu, bendrauju, ko imuosi?