Norite apsaugoti savo asmeninius duomenis internete? Turime jums prastų naujienų – praėjusiais metais nuo tapatybės vagystės nukentėjusių asmenų skaičius išaugo 57 proc., skelbia sukčiavimo prevencijos agentūra „Cifas“.
Įdomu tai, kad, priešingai nei anksčiau, tapatybės vagims jau nebereikia raustis po šiukšlių dėžes ir ieškoti iš banko atsiųstų laiškų ar diegti kenkėjiškas programas į nieko neįtariančių žmonių kompiuterius. Pasak „Cifas“, dabar pačios aukos suteikia apgaulės meistrams esminius jų „darbo“ komponentus internete, dažniausiai per socialinius tinklus.
Tai reiškia, kad net ir pasikeitę visus slaptažodžius ir nesijungę prie banko savitarnos per neapsaugotus tinklus, jūs vis tiek rizikuojate tapti nenaudėlių taikiniu. Kaip to išvengti?
Apsaugokite savo „Facebook“ paskyrą. Kai kalbame apie socialinius tinklus, iš tiesų omenyje turime būtent „Facebook“. Tik pagalvokite, kiek daug informacijos apie jus žino šis socialinis tinklas: bent jau jūsų gimimo datą ir elektroninio pašto adresą. Gali būti, kad nurodėte ir kas yra jūsų mama, o ji galėjo nurodyti savo mergautinę pavardę. Greičiausiai savo draugų sąraše turite ir savo mylimąjį ar mylimąją, ir net jeigu nesate nusistatę santykių statuso, nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog žmogus, po jūsų nuotraukomis rašantis meilės žodelius, yra jums artimas. Na, o jeigu turite vaikų, duodame 99 proc., kad savo paskyroje dalijatės jų nuotraukomis.
Jeigu nenorite, jums visai nebūtina slėpti tą informaciją nuo aplinkinių, o dauguma žmonių net ir norėdami nepajėgtų ištrinti visko, kad liktų visiškais anonimais. Tačiau dėl visa ko peržvelkite savo „Facebook“ paskyros privatumo nustatymus (juos pasieksite paspaudę spynelės ikonėlę viršutiniame dešiniajame pagrindinio puslapio kampe) ir paklauskite savęs, ar tikrai visa įvesta informacija turėtų būti viešai prieinama (arba, „Facebook“ terminais, matoma „visiems“). Ir darykite tai reguliariai – „Facebook“ garsėja dažnu savo privatumo nustatymų keitimu.
Net jeigu pasidarėte savo „Facebook“ paskyrą privačią, tikriausiai naudojatės ir kitais socialiniais tinklais. Iš esmės tai nėra problema, bet labai svarbu atminti, kad informacija, naudinga tapatybės vagims, jums patiems gali atrodyti visai nesvarbi.
Prieš rašydami žinutes, gerai pagalvokite. Net jeigu pasidarėte savo „Facebook“ paskyrą privačią, tikriausiai naudojatės ir kitais socialiniais tinklais. Iš esmės tai nėra problema, bet labai svarbu atminti, kad informacija, naudinga tapatybės vagims, jums patiems gali atrodyti visai nesvarbi. Tikriausiai „Twitter“ tinkle neparašytumėte tikslaus savo namų adreso – bet galbūt esate į „Instagram“ įkėlę nuotrauką, kurioje matyti vaizdas pro jūsų namų langus? Sukčiams labai nesunku iš tokios nuotraukos išsiaiškinti netgi jūsų buto numerį, ypač jeigu pasidalijote ir kita papildoma informacija apie rajoną ar gatvę, kur gyvenate. O kur dar visokie internetiniai testai, kuriuos atlikę galite sužinoti savo būsimo vyro vardą ar panašiai – jeigu jie prašo registruojantis nurodyti jūsų gimtąjį miestą ar pirmosios mokytojos vardą, būtų gera mintis to nedaryti. Juk nesiųstumėte nepažįstamam žmogui savo kreditinės kortelės numerio ar el. pašto slaptažodžio.
Stebėkite visas savo sąskaitas. Kreditinių kortelių saugumo stebėjimo paslaugos nėra pigios, bet neretai tai yra vienintelis būdas sužinoti, jeigu kas nors sėkmingai jūsų vardu atidarys naują banko sąskaitą ar išsiims kreditinę kortelę. Jeigu tikrai nenorite leisti pinigų tokioms paslaugoms, bent jau prisijunkite prie internetinės bankininkystės, kad turėtumėte galimybę reguliariai patys pasitikrinti visas savo sąskaitas. Tokiu būdu iš anksto pastebėsite, jei dings jūsų pinigai, be to, bus lengviau sukontroliuoti finansus.
Ir dar vienas, galbūt keistokas patarimas – jokiu būdu nesidalinkite savo kreditinių kortelių nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Nustebtumėte sužinoję, kiek daug žmonių tai instinktyviai padaro vos tik gavę naują kreditinę kortelę – nebūkite tokie, kaip jie, kad ir kaip džiugu būtų rankose laikyti tą naują blizgančią kortelę.
