Afrikos kariuomenės rūpinasi ekipuote: JAV, o ypač Europa, skiria nemažai lėšų, kad paremtų su terorizmu kovojančias šio kontinento šalis, o tai neretai patraukia korumpuotų prekeivių ginklais dėmesį.
Pietų Afrikos žurnalistas ir buvęs valdančiojo Afrikos nacionalinio kongreso atstovas parlamente Andrew Feinsteinas jau daugiau kaip du dešimtmečius tiria tarptautinius prekybos ginklais sandorius Afrikoje. Jis pastebi, kad kontinentas tampa vis karštesniu tarptautinės prekybos ginklais tašku.
„Ten, kur vyksta teroristinių grupuočių, tokių kaip „Boko Haram“, išprovokuoti ginkluoti konfliktai arba pilietiniai karai, kaip Sudane ar Pietų Sudane, galima rasti ir prekeivių ginklais“, – sako Feinstein.
Kaip teigia 2011 m. knygą. „The Shadow World: Inside the Global Arms Trade“ išleidęs Feinsteinas, daugeliu atvejų prekyba ginklais Afrikoje yra neatsiejama nuo korupcijos ir sukčiavimo.
Skandalas Nigeryje – ledkalnio viršūnė
Feinsteinas neseniai dalyvavo tyrime, kuris atskleidė ypač akivaizdų ginklų skandalą Nigeryje. Šalis kovoja su sukilėliais iš viso Sahelio regiono. Laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2019 m. šalies Vyriausybė pirko ginklų ir įvairios įrangos už maždaug 1 mlrd. JAV dolerių.
Pinigai daugiausiai buvo gauti iš Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos šalių, pirmiausia – Prancūzijos. Šis ginklų įsigijimas buvo numatytas Nigerio išlaidų ginklams plane, kurį patvirtino Sahelio 5G sąjunga, siekdama stiprinti kovą su islamistiniu terorizmu.
Tačiau Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos pranešimų projekto (OCCRP) – žurnalistų tinklo, kurio nariu yra ir Feinsteinas – atliktas tyrimas parodė, kad šiame procese, panašu, naudos turėjo Nigerio, taip pat Rusijos ir Ukrainos verslininkai.
„Nemaža to milijardo dalis nusėdo korumpuotų tarpininkų kišenėse ir nebuvo panaudota Nigerio kariuomenei reikalingai ekipuotei įsigyti“, – teigia Feinsteinas.
OCCRP ataskaitoje daroma išvada, kad didesnė dalis skirtų lėšų nesustiprino Nigerio kariuomenės pajėgumų, o tik leido sukčiams praturtėti.
Neskaidrūs pirkimai
OCCRP ataskaitoje konkrečiai įvardijami du ryšių su prezidento aplinka turintys Nigerio verslininkai, kurie, kaip teigiama, pralobo iš ginklų įsigijimo sandorio. Jie abu pateikė užsakymus įsigyti ginklų Kinijoje, Rusijoje ir Ukrainoje, tačiau pats įsigijimo procesas vyko neskaidriai.
Tarpininkams priklausantys Didžiosios Britanijos, Ukrainos ir Čekijos ofšoriniai tiekėjai pateikė vienintelį realų pasiūlymą, tačiau už labai didelę kainą. Mokėjimai buvo atliekami per abejotinas finansines institucijas. Kaip rašoma ataskaitoje, kai kurie jų buvo nukreipti tiesiogiai minėtiems Nigerio piliečiams.
Ši informacija buvo nurodyta Nigerio Vyriausybės audito dokumente, kurį Feinsteinui ir kitiems OCCRP žurnalistams pavyko gauti. Audito ataskaitoje buvo minima ir daugiau neskaidrių ginklų įsigijimo sandorių.
Pavyzdžiui, 2016 m. iš Rusijos valstybinės eksporto agentūros „Rosoboronexport“ už 55 mln. eurų, t. y. maždaug 20 mln. eurų brangiau nei įprasta kaina, buvo įsigyti du MI-171Sh kariniai sraigtasparniai.
„Skirtingi bankai, skirtingos vietos“
Vyriausybės audito ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į milijonus, kuriuos Rusijos ir Ukrainos ginklų tiekėjai sumokėjo tarpininkams Nigeryje. Kaip sako Feinsteinas, Rusijos bendrovės iš dalies išplovė pinigus per Vokietiją.
„Tyrimus atliekančioms institucijoms labai sunku susekti pinigų srautus, kai jie ateina iš skirtingų bankų ir skirtingų vietų, – aiškino jis. – Per Vokietijos bankus atliekami mokėjimai pinigų plovimo atvejus tiriančioms Amerikos agentūroms kelia mažiau įtarimų nei pavedimai iš Rusijos bankų.“
Anot Feinsteino, vienas iš nusikalstamų veikų organizatorių Nigeryje Aboubacaras Hima buvo asmeniškai pažįstamas su buvusiu Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovičiumi. Neseniai Prahoje jis įsigijo keletą butų. Kaip teigia Feinsteinas, šiuo metu tarpininkai iš Nigerio masiškai perka prabangias vilas Niamėjuje.
Nigeris nėra vienetinis atvejis
Antikorupcijos aktyvistui Paului Holdenui OCCRP ataskaita tik dar kartą parodė, kaip tokie verslai veikia. Anot iš Pietų Afrikos kilusio Londone veikiančios antikorupcijos organizacijos „Shadow World Investigations“ įkūrėjo, prekyba ginklais yra ta sritis, kurioje korupcija itin gaji.
Nigerio skandalas nėra vienetinis atvejis, aiškina Holdenas. „Be jokios abejonės Afrikoje yra kur kas daugiau korumpuotų prekybos ginklais sandorių, – sako jis. – Korupcija šioje srityje sudaro 40 proc. visos prekyboje fiksuojamos korupcijos pasaulyje. Kad ir kaip būtų liūdna, nemažai šių atvejų yra susiję su Afrikos valstybėmis.“
Anot Holdeno, korupcija toli gražu neapsiriboja vien tarpininkais Afrikoje. Nusikaltėliai Afrikoje visuomet turi pagalbininkų šiauriniame pusrutulyje, kur korumpuoti pareigūnai vis dar nebijo teisingumo sistemos. Ir ne tik mažiau skaidriose šalyse, tokiose kaip Rusija.
Pavyzdžiui, P. Holdenas atsimena galimai korupcijos atvejį, 2000 m. užfiksuotą jo gimtojoje Pietų Afrikoje ir Vokietijoje – tuomet Pietų Afrika iš Vokietijos konsorciumo už 731 mln. eurų įsigijo keturis „Meko A-200“ modelio karinius laivus. Šis sandoris vokiečiams kainavo milijonus eurų kyšių, tačiau, anot P. Holdeno, tyrimas buvo nutrauktas tiek Pietų Afrikoje, tiek ir Vokietijoje.
„Daugelis Afriką pasiekiančių ginklų atkeliauja iš Europos arba Šiaurės Amerikos. Šios šalys privalo pasirūpinti, kad Afrikoje veikiančios jų pačių bendrovės neužsiimtų kyšininkavimu, – priduria Holdenas. – Tai galima padaryti, priverčiant jas kovoti su korupcija.“
