Kalbėtis apie savo patiriamas emocijas, kylančią įtampą ar nesutarimus su bendradarbiais gali būti sudėtinga. Tačiau bandydami nuo savo emocijų pabėgti ar pasislėpti, galime padaryti tik daugiau žalos.
Apklausos rodo, kad didelė dalis darbuotojų (ypač šiais itin sudėtingais laikais) patiria įvairius emocinius sunkumus – daugiau įtampos, nerimo dėl ateities, suprastėjo ir miego kokybė. Specialistų teigimu, įveikti šias problemas galima apie jas kalbant garsiai – neslėpti savo emocijų, užduoti tinkamus klausimus ir mokytis ne tik klausyti, bet ir išgirsti.
Emocijų pažinimas padeda siekti tikslų
Psichologė Ieva Šapalaitė sako, kad norint pagerinti savo emocinę sveikatą, pirmiausiai reikėtų išmokti kalbėti apie savo emocijas ir jomis dalintis su kitais. Pasak specialistės, neišreikštos ir susikaupusios emocijos ne tik blogina bendrą savijautą, bet ir trukdo atlikti kasdienius darbus. Dalinimasis savo emocijomis padeda jas įsivardinti ir geriau suprasti – tokiu būdu sumažėja nemalonūs jausmai.
„Nei vienas iš mūsų negalime pabėgti nuo išgyvenamų jausmų. Dažnai neišreikštos emocijos trukdo pamatyti situaciją iš kitos perspektyvos. Geriau suprasdami savo emocijas, galime ramiau reaguoti į situaciją, dėl kurios tie jausmai kilo. Kalbėdami apie savo jausmus, padedame kitiems geriau suprasti mūsų išgyvenimus ir patiriamą emocinę būseną“, – tikina I. Šapalaitė.
Kartais gali būti nelengva nuspėti, ką jaučia draugas ar kolega, todėl I. Šapalaitė pataria pasidalinti savo emocijomis – taip suteiksite žinių apie savo dabartinę būseną bei kursite prasmingus santykius: „Kalbant apie sunkius išgyvenimus ar jausmus, reiktų neužmiršti pasidalinti ir maloniomis emocijomis. Tyrimuose pastebima, kad dalinimasis maloniomis emocijomis gali prisidėti prie efektyvesnio tikslų siekimo bei skatinti bendradarbiavimą – tokių emocijų išsakymas naudingas ir organizacijai, ir pačiam darbuotojui, nes padeda siekti individualių tikslų.“
Girdėti ir išgirsti – ne tas pats
Psichologė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės ne tik geriau išsakyti savo emocijas patiems, bet ir klausantis iš tiesų išgirsti, kuo gyvena mus supantys žmonės ar bendradarbiai:
Reflektuokite apie savo emocijas. Stebėkite save ir savo emocijas. Pasižymėkite, kokia veikla ar įvykiai iššaukia vienokias ar kitokias reakcijas. Tokiu būdu geriau pažinsite save ir įprasminsite patiriamus išgyvenimus. Tam puikiai gali praversti, pavyzdžiui, emocijų dienoraštis.
Pasidalinkite, kaip jaučiatės. Patirti emocijas yra žmogiška, tačiau ne visada lengva jomis dalintis darbe. Pasiklausykite didžiausias pasaulio įmones emocinės gerovės klausimais konsultuojančios ir bestselerio apie emocijas darbe autorės Liz Fosslien įžvalgų, kurios suteiks gaires, kaip elgtis užplūdus emocijoms darbe (anglų kalba).
Pasikalbėkite su bendradarbiu. Susiplanuokite skambutį su kolega ir pasiteiraukite, kaip jam sekasi, kaip praėjo savaitgalis. Stenkitės daugiau klausytis nei kalbėti, naudokite patvirtinančius žodžius, kaip „mhm“, „taip“ arba linkčiokite galva. Tai pagelbės pašnekovui suprasti, kad klausotės. Viso pokalbio metu bandykite suprasti kolegos perspektyvą ir būti empatiškas.
Užduokite atvirus klausimus. Užduokite klausimus, kurie reikalauja detalesnio paaiškinimo. Klausimai, reikalaujantys išsamesnio atsakymo, nei „taip“ ar „ne“ skatina atvirą bendravimą. Pavyzdžiui, kalbėdamiesi su žmogumi nebijokite jo pasiteirauti, ką jis turi omenyje sakydamas vieną ar kitą teiginį, galbūt gali plačiau paaiškinti savo išsakytas mintis.
Tobulinkite klausytojo įgūdžius. Kalbėti mokėmės nuo mažų dienų, tačiau klausytis tikslingai mūsų niekas nemokė. Aktyvus klausymasis reikalauja įgūdžių ir praktikos. Skirkite laiko pagilinti savo žinias apie aktyvų klausymąsi – pavyzdžiui, šiame trumpame filmuke (anglų kalba) sužinosite, kokį žmogų būtų galima pavadinti geru klausytoju.
