Artėdamas prie respublikonų partijos nominacijos, Donaldas Trumpas vis dažniau save apibūdina kaip vienytoją ir tam tikra prasme jis yra teisus: abiejų partijų žmones vienija pasibjaurėjimas toksiška aplinka, gaubiančia Trumpo kampaniją. Šį savaitgalį jo trys respublikonai varžovai ir du kandidatai į demokratų nominaciją - kurie šiaip jau nesutaria praktiškai dėl nieko - vienbalsiai pasmerkė chaosą, vykstantį Trumpo rėmėjų sambūriuose ir aplink juos. Tedas Cruzas sakė, kad Trumpas „teigiamai skatina smurtą“, Marco Rubio situaciją pavadino „gąsdinančia ir groteskiška“, o Hillary Clinton pabrėžtinai apkaltino Trumpą žaidžiant su degtukais ir „politiniu padegimu“.
Chaosas Čikagoje, kur dėl pastaruoju metu sunkiai kontroliuojamos įtampos tarp Trumpo rėmėjų ir oponentų penktadienio vakarą buvo atšauktas rinkėjų sambūris ir susitikimas su Trumpu, buvo labiausiai išmušęs iš vėžių, keliantis didžiausią nerimą ir mažiausiai stebinantis kitas spektaklio, kuriuo pavirto respublikonų pirminiai rinkimai, etapas. Nuolatinis pirminių rinkimų lyderio meksikiečių, musulmonų ir kitų žmonių grupių demonizavimas privalėjo anksčiau ar vėliau iššaukti bjaurią reakciją, o dabar kaip tik tai ir nutiko.
Nors protestuotojai turi atsakomybę išvengti smurto ir leisti Trumpui būti išgirstam jo paties susitikimuose su piliečiais, būtent kandidato atsakomybė yra nustatyti tam tikrą toną iš paties viršaus. Vietoj to, jo neatsakinga retorika pakurstė aistras tiek tarp jo rėmėjų, tiek tarp oponentų. Ne kartą per pastarąsias savaites Trumpas kalbėjo apie tai, kaip norėtų kokiam nors protestuotojui smogti į veidą, „išspardyti subinę“ ar kaip apmokėtų teisines išlaidas tų, kas tai padarytų. Kai yra toks kurstymas, ar nors kiek stebina, kad Trumpo rėmėjas praėjusį trečiadienį sambūryje Šiaurės Karolinoje smogė į veidą protestuotojui ir pagrasino „kitą kartą užmušti“ jį?
Trumpas labai rūpinasi savo paties teise į žodžio laisvę, tačiau jis nėra Pirmosios pataisos šalininkas. Trumpas yra grasinęs pakeisti šmeižto įstatymus, kad būtų lengviau paduoti į teismą žiniasklaidos organizacijas („Jei aš tapsiu prezidentu, tai jų laukia didelės problemos!“) ir ne kartą įvairiais žodžiais plūdęs skirtingus (o kartais ir visus) žurnalistus. Tad ar nuostabu, kad su žurnalistais yra bjauriai elgiamasi jo sambūriuose (viena žurnalistė tikina buvusi jėga ištempta Trumpo kampanijos vadovo)?
Sekmadienį Trumpas gavo ne vieną progą sušvelninti įtampą (CNN žurnalistas Jake’as Tapperis primygtinai prašė jo sumažinti temperatūrą), tačiau Trumpas verčiau rinkosi kritikuoti pačius protestuotojus, savo varžovus ir žiniasklaidą.
Jo ir taip bjauri kampanija žengia į naują pavojingą fazę. Trumpas kurstė pyktį ir fanatizmą taip, kaip nė vienos didžiosios partijos kandidatas nedarė to jau kelis dešimtmečius. Jei jis būtų išrinktas ir pabandytų įvykdyti savo rinkiminius pažadus (pavyzdžiui, deportuoti visus nedokumentuotus imigrantus, iš kurių 60 % Jungtinėse Valstijose gyvena 10 metų ar daugiau) pastarųjų dienų pilietiniai neramumai atrodytų kaip absoliutus taikmetis.
Tad tikriausiai nenuostabu, kad visi laukiame rytojaus taip vadinamo „antrojo suoerantradienio“, kurie Trumpui taps lemiamu išbandymu kovoje dėl Baltųjų rūmų. Šie balsavimai taps naujausiu svarbiu įvykiu 2016 metų rinkimų kalendoriuje. Demokratų ir respublikonų rinkėjai šįkart balsuos Floridoje, Ohajuje, Ilinojuje, Misūryje ir Šiaurės Karolinoje.
Pirmose trijose valstijose per respublikonų balsavimus visi tos valstijos į partijos nacionalinį suvažiavimą siunčiami delegatai privalės palaikyti daugiausia balsų surinkusį pretendentą. Tokios varžybos yra pirmosios šiame pirminių rinkimų sezone; jos gali labai sustiprinti kampanijos favorito Trumpo pozicijas, jam siekiant užsitikrinti 1 237 delegatų daugumą, kad būtų išrinktas partijos kandidatu.
Rytojus bus mažiau reikšmingas demokratų lenktynėms, kuriose Hillary Clinton įgijo aiškų pranašumą prieš savo varžovą senatorių Bernie Sandersą pagal ją palaikysiančių delegatų skaičių. Kad taptų partijos kandidatu, demokratų pretendentas turi užsitikrinti 2 383 delegatų palaikymą.
Tačiau respublikonams šie balsavimai bus itin svarbūs, nes per juos bus sprendžiama, ar dabartinis pretendentų ratas dar labiau sumažės ir ar prieš Trumpą nukreiptos partijos lyderių pastangos atneš kokių nors vaisių. Tiek Kasichui, tiek Rubio balsavimai jų pačių valstijose taps lemiamu išbandymu, todėl jie ten organizavo karštligiškas agitacijos kampanijas. Trumpas Floridoje yra užsitikrinęs dviženklę populiarumo persvarą prieš Rubio, bet Kasichas šiuo metu yra šiek tiek populiaresnis už milijardierių Ohajuje, rodo portalo „RealClearPolitics“ apskaičiuotas įvairių apklausų rezultatų vidurkis. Pralaimėjimas namuose tikriausiai taptų pražūtingu smūgiu Kasichui, kuriam per respublikonų pirminius rinkimus iki šiol sekėsi prasčiausiai.
Ultrakonservatyvių pažiūrų Cruzas, glaudžiai susijęs su konservatyviuoju respublikonų arbatėlininkų sparnu ir tapęs religingų dešiniųjų vėliavnešiu, nacionaliniu mastu yra antras populiariausias pretendentas. Jis įsitikinęs, kad pergalė prieš Trumpą taptų pasiekiama, jeigu lenktynėse liktų tik du varžovai.
Net jeigu Trumpas laimėtų kiekvienoje iš antradienį balsuosiančių valstijų, jis dar nesurinks pakankamai delegatų, kad užsitikrintų paskyrimą partijos kandidatu. Vis dėlto tokiu atveju jis gali įgyti beveik neįveikiamą pranašumą. Iki šiol Trumpas yra užsitikrinęs 462 delegatus, Cruzas – 371, Rubio – 165, o Kasichas – tik 63. Demokratų stovykloje aiškiai pirmauja buvusi valstybės sekretorė Clinton, jau laimėjusi 1 244 delegatus, o Vermonto senatorius Sandersas jų turi 574.
