Britanijos referendumas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos ir Donaldo Trumpo pergalė JAV įžiebė prieš politinį elitą nukreiptų sentimentų bangą, kuri gali reikšti, kad net kelis svarbius rinkimus Europoje gali laimėti dešiniojo krašto populistinės partijos. Tokie politikai kaip Marine Le Pen (Prancūzija), Norbertas Hoferis (Austrija) ir Geertas Wildersas (Nyderlandai) turi realių šansų ateiti į valdžią ateinančiais mėnesiais, o tokių partijų kaip Le Pen „Nacionalinis frontas“ ar Austrijos „Laisvės partija“ pergalės gali įžiebti į „Brexit“ panašius referendumus, kurie reikštų ES pabaigą.
Štai pagrindinės dešiniojo krašto partijos, kurios gali uždaryti duris Europos multikultūriškumui ir laisvai imigracijai.
Italijos referendumas, 2016 m. gruodžio 4 d., sekmadienis. Ministras pirmininkas Matteo Renzi yra pristatęs radikalias konstitucines reformas, kurios sumažintų Italijos parlamento aukštesniųjų rūmų, Senato, dydį ir galias. Reformomis siekiama pakeisti ilgametę Italijos dviejų rūmų parlamento sistemą, dėl kurios šalis anksčiau ne kartą buvo patekusi į politinę aklavietę ir suirutes. Renzi taip pat yra pažadėjęs atsistatydinti, jeigu pralaimės referendumą, o toks žingsnis gali paskatinti visuotinius rinkimus, kurie leistų į valdžią ateiti antieuropietiškam „Penkių žvaigždžių judėjimui“. Naujausios apklausos rodo, kad 42 proc. italų planuoja balsuoti prieš reformas, o už jas balsuotų tik 37 proc.
Austrijos prezidento rinkimai, 2016 m. gruodžio 4 d., sekmadienis. Tai bus pakartotiniai Austrijos prezidento rinkimai po to, kai labai maža Žaliosios partijos kandidato Alexanderio Van der Belleno persvara prieš antiislamiškosios „Laisvės partijos“ kandidatą Norbertą Hoferį gegužės mėnesį buvo panaikinta dėl netikslaus balsų skaičiavimo. Dabar abu varžovai susirems dar kartą. Hoferis yra pažadėjęs sustabdyti imigraciją ir surengti referendumą dėl narystės ES, jeigu Turkijai bus leista prisijungti prie Bendrijos arba jeigu Briuselis pabandys centralizuoti daugiau galios. Nors Austrijos prezidento pareigos daugiausiai yra simbolinės, Hoferio pergalė gali lemti išankstinius parlamento rinkimus ir reikšti galą centristinei, proeuropietiškai koalicijai, valdžiusiai šalį kelis dešimtmečius. Van der Bellenas pirmuosius rinkimus laimėjo surinkęs 50,3 proc. balsų prieš savo varžovo 49,7 proc., ir jį pralenkė vos 31 000 balsų. Dabar naujausios apklausos rodo, kad Hoferis yra šiek tiek prieš jį išsiveržęs.
Nyderlandų visuotiniai rinkimai, 2017 m. kovo 15 d. Tolimo dešiniojo krašto olandų politikas Geertas Wildersas – šiuo metu teisiamas dėl neapykantos kurstymo ir diskriminacijos – yra favoritas tapti kitu Nyderlandų ministru pirmininku. Jis jau pažadėjo surengti referendumą dėl Nyderlandų narystės ES ir sustabdyti imigraciją iš musulmoniškų šalių. Vis dėlto, jis gali susidurti su keblumais, kadangi Nyderlanduose valdo koalicinės vyriausybės, o dauguma politinių partijų teigia su juo nedirbsiančios. Naujausios apklausos prognozuoja, kad Wilderso „Partija už laisvę“ laimės 33 iš 150 parlamento vietų, daugiau nei bet kuri kita partija.
Prancūzijos prezidento rinkimai: pirmasis raundas – 2017 m. balandžio 23 d., antrasis – 2017 m. gegužės 7 d. „Nacionalinio fronto“ lyderė Marine Le Pen ir respublikonų partijos kandidatas Francois Fillonas yra du pagrindiniai kandidatai tapti kitu Prancūzijos prezidentu. Le Pen demonstruoja stiprią euroskeptišką, antiislamišką poziciją, bei yra prisiekusi surengti rinkimus dėl Prancūzijos narystės ES. Kad ir koks būtų rinkimų rezultatas, naujasis prezidentas šalyje pradės naują dešiniojo krašto politikos erą po dešimtmečius trukusio centrizmo. Kol kas apklausose dominuoja Fillonas – jeigu rinkimai vyktų šiandien, jis nugalėtų Le Pen net 71 proc. persvara.
Vokietijos federaliniai rinkimai, 2017 m. rugsėjis. Angela Merkel sieks ketvirtos Vokietijos kanclerės kadencijos, tačiau iššūkį jai meta antieuropietiška „Alternatyvos Vokietijai“ („AfD“) partija. Merkel buvo smarkiai kritikuojama dėl savo atvirų durų migrantams politikos, o „AfD“ susižėrė svarbių pergalių šių metų vietos rinkimuose. Nors ketvirtoji Merkel kadencija reikštų dabartinio status quo tęstinumą, „AfD“ pergalė atneštų griežtesnę pasienio kontrolę, sankcijas musulmonams, bei referendumą dėl narystės ES. Kol kas apklausose Merkel vadovaujami krikščionys demokratai yra atsiplėšę nuo „AfD“ 23 procentais.
Nuotraukoje: Marine Le Pen, Matteo Renzi ir Angela Merkel varžysis dėl svarbių rinkėjų balsų
