2021-ieji pasaulio šalių gyventojams ir valstybių lyderiams turėtų būti ne lengvesni nei praėję metai. Laukia daug iššūkių, tačiau yra vilčių, kad pavyks įveikti didžiausias negandas, tarp kurių – ir daug gyvybių atėmusi koronaviruso pandemija. Politikams reikės spręsti ne tik aršius vidinius konfliktus, bet ir atkreipti dėmesį į geopolitinės svarbos klausimus.
Donaldo Trumpo kadencijos JAV prezidento poste pabaiga tikrai turės įtakos globaliems politikos pokyčiams, o jo įpėdinis demokratas Joe Bidenas turėtų grįžti prie praeityje matyto politikos braižo.
COVID-19 pandemija ir toliau išliks didžiausia problema pasaulio šalių lyderiams, o sukurtos vakcinos kiek sumažins jos suduotą smūgį ekonomikai ir kasdieniam žmonių gyvenimui.
Toliau bus kalbama apie Kinijos reikšmę pasaulio ekonomikai ir vis didėjančią jos galią.
2021-ieji taip pat bus svarbūs rinkimais. Izraelyje jau ruošiamasi ketvirtiems per dvejus metus parlamento rinkimams, kurie dėl politinės suirutės vietos gyventojams tapo įprastu reiškiniu.
Vokietijos gyventojai rinks valdžią po kanclerės Angelos Merkel pasitraukimo – intriga, kas užims svarbiausią šios įtakingos ES valstybės postą, išliks iki pat rinkimų rugsėjo 26-ąją.
Prezidento rinkimai sausio 24 dieną vyks Portugalijoje, kovą vyks parlamento rinkimai Bulgarijoje ir Olandijoje, o gegužę – svarbūs rinkimai Škotijoje, po kurių gali paaiškėti šios šalies ambicijos vėl rengti referendumą dėl pasitraukimo iš Jungtinės Karalystės ir siekio prisijungti prie Europos Sąjungos.
Ar į JAV grįš ramybė?
Išrinktojo JAV prezidento Bideno laukia viena sudėtingiausių kadencijų nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų. Koronaviruso pandemija pasiglemžė jau daugiau nei 350 tūkstančių amerikiečių gyvybę, o valstybės ekonomika sunkiai gaivaliojasi dėl viruso sukeltos krizės.
Demokratų partijos atstovas prižadėjo, kad COVID-19 klausimas jam bus pats svarbiausias prioritetas, o šalies gyventojus visai neseniai perspėjo, kad virusas niekur nepasitraukė.
Vienas iš pirmųjų jo darbų – siekti, kad visuose federaliniuose pastatuose, autobusuose ir traukiniuose, kertančiuose valstijų sienas, būtų dėvimos apsauginės kaukės. 78-erių Bidenui teks nelengva misija paneigti sąmokslo teorijas kuriančių asmenų skleidžiamas melagienas apie COVID-19 vakcinų neveiksmingumą ir žalą sveikatai.
Antradienį vyko svarbūs rinkimai ir į dvi Senato vietas Džordžijos valstijoje. Jos nulems galimą santykių dinamiką ir galimybes imtis svarbių JAV politinių sprendimų – o pirminiais duomenimis šie rinkimai užtikrina demokratų daugumą Senate. Jeigu abiejų demokratų pergalė būtų patvirtinta, abi partijos Senate turėtų po 50 mandatų. Esant tokiai padėčiai demokratė viceprezidentė Kamala Harris užtikrins daugumą Senate savo partijai.
Europa turės elgtis atsargiai
Europiečiai viliasi, kad šie metai bus kiek ramesni: „Brexito“ aistros nurimo, kai ES ir JK pasirašė prekybos sutartį, COVID-19 vakcinos jau platinamos valstybių ligoninėse ir sveikatos centruose, tačiau geopolitiniai nesutarimai ir toliau neduos ramybės.
Vengrijos ir Lenkijos konfliktas su ES dėl biudžeto ir teisės viršenybės principų praėjusiais metais parodė, kad išsiskiriantį požiūrį į liberalias vertybes turinčios Višegrado valstybės ir toliau išlaikys tą pačią griežtą retoriką tautinių mažumų ir LGBT klausimais.
Vokietijos laukia pokyčių metas, nes iš pareigų rudenį pasitrauks ilgametė kanclerė Angela Merkel, o jos būsimam įpėdiniui šalį teks valdyti itin sunkiu metu, tikėtina, dar neatslūgus koronaviruso pandemijai, rašo „Politico“.
„Kas laimės rinkimus Vokietijoje, tas darys įtaką visai Europos ateičiai. Ar toliau Vokietija turės tokią ryškią lyderę, kokia iki šiol buvo Merkel? Ko gero, parlamento rinkimai Vokietijoje bus didžiausias iššūkis“, – sako politologas Andžejus Pukšto.
Prancūzijoje planuojami regioniniai rinkimai. Nors tiksli jų data nėra paskelbta, manoma, kad jie galėtų vykti birželį. Jie turėtų parodyti, kokias pozicijas užima ir kokį visuomenės pasitikėjimą turi prezidentas Emmanuelis Macronas bei jo vadovaujamas centristinis liberalus judėjimas „La Republique En Marche“.
Nyderlanduose taip pat artėja svarbūs parlamento rinkimai. Čia liberalios jėgos baiminasi kraštutinės dešinės politinių jėgų iškilimo kovo mėnesį, nes tai pakeistų santykių dinamiką su Briuseliu.
Škotijoje gegužės 6 dieną vyks parlamento rinkimai. Jei pergalingas pozicijas šioje šalyje vėl užims pirmoji premjerė Nicola Sturgeon, ji turėtų inicijuoti naują referendumą dėl šios šalies atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės ir siekio stoti į ES.
Bulgarijoje nesiliaujant skandalams dėl korupcijos, kovo 28 dieną vyks parlamento rinkimai. Jie bus svarbus šios šalies ministrui pirmininkui Boiko Borisovui, kuris siekdamas nuslopinti visuomenės nepasitenkinimą ir protestus praėjusių metų pabaigoje pertvarkė Vyriausybės sudėtį. Tačiau tai visuomenės neįtikino, o Vyriausybė kaltinama rinkėjų apklausų klastojimu.
Europos Sąjungos santykiai su kaimynėmis Rusija ir Turkija taip pat turėtų išlikti sudėtingi, nes nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nei Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas nesiruošia švelninti tono.
Šiais metais aktualūs išliks klimato kaitos klausimai, bendrų gynybos ir saugumo planų aspektai bei JAV technologijų įmonių gigančių konfliktas su ES, tad Senojo žemyno lauks dar vienas nelengvas 12 mėnesių laikotarpis.
Kinija slėps viruso ištakas
Komunistinė Kinija naujus metus pradeda siekdama atsigauti po koronaviruso pandemijos suduoto smūgio ekonominiam ir socialiniam gyvenimui. Praėjusiais metais dėl viruso pakirstą reputaciją Pekinas mėgins atgauti slėpdamas visus koronaviruso atsiradimo įkalčius.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ruošiasi į pirmąjį pasaulyje koronaviruso židinį – Uhano miestą siųsti nepriklausomų ekspertų grupę, tikėdamasi išsiaiškinti viruso atsiradimo priežastį.
Kinija ir toliau bandys agresyviomis priemonėmis palaužti Sindziange įsikūrusios uigurų etninės mažumos dvasią, taip pat Honkongo gyventojų laisvės ir nepriklausomybės viltį. Konfliktai su Australija, JAV, Kanada ir Jungtine Karalyste dėl diplomatinių ir prekybos ryšių neturėtų liautis.
Komunistinės partijos vadovai taip pat stengsis padaryti viską, kad šalies verslo atstovai, tokie kaip internetinės prekybos platformos „Alibaba“ vadovas Jackas Ma, neiškiltų virš šalį valdančio partinio aparato.
„Vakarai (...) turi laikytis kartu, atremdami Kinijos komunistų partijos agresiją, vagystes, neteisėtą elgesį ir tarptautinės teisės, sutarčių nepaisymą. Tik laikydamiesi kartu mes galime atsilaikyti“, – anksčiau kalbėjo buvęs JAV kariuomenės Europoje vyriausiasis vadas, o dabar Europos politikos analizės centro ekspertas generolas Benas Hodgesas.
Izraelio laukia dar vieni rinkimai
Izraelyje politinė krizė nesiliauja. Šalis ruošiasi jau ketvirtiems parlamento rinkimams per dvejus metus, nė karto nepavykus suformuoti veiksnios Vyriausybės.
Į Benjamino Netanyahu užimtą premjero postą kėsinasi buvę ilgamečiai jo bendražygiai – buvęs kraštutinės dešinės lyderis Naftalis Bennettas ir Avigdoras Liebermanas, kadaise buvęs Netanyahu leitenantu ir garsėjantis priešiškumu arabų pasaulio atstovams.
Laimėti parlamento rinkimus kovo mėnesį Netanyahu bus sudėtinga ir dėl tolesnio korupcijos bylos nagrinėjimo vasarį, kur bus pateikti liudijimai dėl jo veiksmų aukščiausiame valstybės poste. Tai gali padaryti nepataisomą žalą Netanyahu prieš rinkimus, kuriuose jo valdoma partija „Likud“ sieks užsitikrinti kuo daugiau balsų, kad galėtų formuoti sau pavaldžią Vyriausybę.
Rusijos valdžia toliau grasins opozicijai?
Šiais metais turėtų tęstis kaktomuša tarp prezidento Vladimiro Putino ir vieno ryškiausių opozicijos veikėjų Aleksejaus Navalno, kuris praėjusį rugpjūtį buvo apnuodytas viename Rusijos miestų. Galima neabejoti, kad Putinas keršys Kremliaus oponentui už FSB tarnybos paslapčių paviešinimą ir pastangas atskleisti jo apnuodijime dalyvavusių asmenų tapatybę.
Navalną ir toliau visomis įmanomomis priemonėmis bus siekiama nutildyti dėl Kremliui neparankios informacijos platinimo. Pačiam Putinui teks atremti naujus gandus ir žiniasklaidos skelbiamą informaciją apie jo nesantuokinius vaikus ir meilužes. Rusija ir toliau turėtų riboti žiniasklaidos laisvę, priėmusi įstatymus, kurie leis blokuoti platformą „YouTube“ ir kitų užsienio socialinių tinklų medžiagą bei komentarus.
Protestai Baltarusijoje nenuslops?
2020-aisiais Baltarusijoje nuvilnijo milijoninių protestų banga, siekiant nuversti šalį jėga paėmusio Aliaksandro Lukašenkos valdžią. Nepaisant Lukašenkos režimo smurto prieš taikius protestuotojus, mitingai ir nepasitenkinimas dabartine politine situacija neturėtų nuslūgti ir 2021 metais.
Tačiau visai tikėtina, kad Lukašenkos autoritetas gali sumenkti, o politikos apžvalgininkai net įvardija kandidatus užimti dabartinio diktatoriaus vietą prezidento poste. Vienas jų – bankininkas Viktaras Babaryka, regimas kaip tiek Rusijai, tiek Baltarusijai, tiek Europos šalims parankus variantas.
Analitiko Pavelo Slunkino nuomone, kad ir kaip šiais metais klostysis įvykiai Baltarusijoje, viską lems šios šalies gyventojai.
„Įvykių atomazga priklauso nuo Baltarusijos gyventojų. Jie rašo šią istoriją kiekvieną dieną“, – „Radio Free Europe“ tikino Europos užsienio reikalų tarybos atstovas.
„Galime žvelgti į Baltarusiją ir matyti, kad ten tęsiasi tai, kas vyko Ukrainoje, – kita forma, kitomis aplinkybėmis, kitoks kontekstas, bet labai svarbūs procesai, reikšmingi ne tik Lietuvai, bet ir tarptautinei bendruomenei. Lietuvai čia tenka ypatingas vaidmuo (...), todėl reikšminga išlaikyti tarptautinį dėmesį, parodyti Baltarusijos pilietinei visuomenei, kad tai jų kova, bet ji matoma Vakaruose, šalis yra palaikoma“, – anksčiau teigė Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
