Rusija yra pačioje giliausioje savo ekonominėje krizėje nuo 2008 m. vidurio – šalies BVP nuo 2015-ųjų nukrito 3,7 proc. ir, prognozuojama, kris dar vienu procentu 2016-aisiais, skelbia Tarptautinis valiutos fondas. Infliacija praėjusiais metais padvigubėjo iki 15,4 proc., palyginus su 7,8 proc. prieš dvejus metus.
Šis ekonominis smukimas iš dalies prasidėjo dėl po Krymo aneksijos 2014-ųjų kovą prieš Rusiją įvestų tarptautinių sankcijų. Pagrindiniai šalies prekybos ir investicijų parneriai, įskaitant Europos Sąjungą ir Jungtines Valstijas, atkirto Rusijos prieigą prie užsienietiškų paskolų ir kapitalo rinkų bei įšaldė aukščiausius postus užimančių valdininkų indėlius užsienio bankuose.
Svarbų vaidmenį čia vaidina ir globalinių naftos kainų kritimas, dėl kurio nukentėjo viena svarbiausių Rusijos eksporto prekių. Šiuo metu globalinėje rinkoje jaučiamas naftos perteklius, o žaliavinės naftos kainos nukrito nuo rekordinių $112 už barelį 2014-ųjų birželį iki mažiau nei $30 už barelį praėjusį mėnesį.
Smunkančios ekonomikos poveikis yra jaučiamas daugumoje regionų visoje šalyje, kur nedarbas ir skurdas per pastaruosius metus smarkiai išaugo. Tuo pat metu, Rusijos išlaidos gynybai ir toliau išlieka labai aukštos, Maskvai kariaujant tiek Ukrainoje, tiek Sirijoje.
„The Huffington Post“ prisėdo pasikalbėti su Sergejumi Aleksašenka, buvusiu Centrinio Rusijos Banko vicepirmininku ir nereziduojančiu Brookingso instituto moksliniu bendradarbiu, apie tai, kaip ekonominė krizė gali pakenkti Rusijos prezidento Vladimiro Putino populiarumui artėjant 2018-ųjų kovo rinkimams, bei apie Rusijos ambicijas ir šalies vietą ateities tarptautinėje bendruomenėje.
- Ekonomikos augimas Rusijoje smuko pirmą kartą nuo 2008-ųjų globalinės finansinės krizės. Kas tai lėmė?
- Pats akivaizdžiausias ir pats populiariausias atsakymas į šį klausimą yra tas, kad Rusijos ekonomikos sulėtėjimą sukėlė krentančios naftos kainos ir Vakarų sankcijos. Nafta, kaip ir Vakarų finansinės sankcijos, tam turėjo įtakos. Tačiau ekonominis lėtėjimas Rusijoje prasidėjo dar 2012 m. pradžioje. Pavyzdžiui, 2013-aisiais ekonominio augimo lygis siekė vos 1,3 proc., nors naftos kaina buvo didesnė nei $100 už barelį. Pagrindinė ekonomikos problema ir pagrindinė šio smukimo priežastis buvo investicijų sumažėjimas. Ekonomika negali augti be investicijų. Tai tarsi kuras jūsų automobilyje – kol jo yra, galite keliauti, bet kai jo nebeturite, net ir pats geriausias automobilis nepavažiuos. Investicijos nustojo augti 2012-aisiais. 2014 m. jos ėmė mažėti. Tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios traukiasi Rusijos ekonomika.
- Kokių veiksmų gali imtis Rusijos vyriausybė, kad išspręstų dabartinę krizę?
- Rusijos vyriausybė negali daryti įtakos naftos kainų. Bent jau, ji negali padidinti naftos kainų. Taip, Rusija bandė tartis su Saudo Arabija ir sustabdyti produkcijos augimą, bet tai nereiškia, kad kainos ims didėti dabar pat. Rusijos vyriausybė teoriškai gali panaikinti Vakarų sankcijas, jeigu Putinas nuspręstų atsitraukti iš Ukrainos. Bet, mano nuomone, tai vargu ar įvyks, nes Putinas ne toks žmogus, kuris būtų pasiruošęs pasiduoti. Tai reiškia, kad vienintelis realus šansas, kurį turi Rusijos ekonomika, yra investicinio klimato gerinimas ir investicijų didinimas. Tačiau norint tai pasiekti, Rusijai reikia laikytis įstatymo viršenybės principo. Vėlgi, Putinas nėra suinteresuotas tą daryti, nes tai būtų vienas geriausių būdų jam netekti galios.
- Ką tiksliai Putino autoritetui padarytų įstatymo viršenybės principas?
- Rusiją valdo labai specifiškas politinis režimas. Nors mes turime rinkimus, nors mes turime parlamentą, visa valdžia yra sutelkta Putino rankose. Jis represuoja politinę opoziciją ir neleidžia vykti laisviems ir sąžiningiems rinkimams. Pagrindinis įrankis užkertant kelią laisviems rinkimams yra teisinės ir teisminės sistemų kontrolė. Taigi, jeigu Putinas staiga įves visiškos įstatymo viršenybės teisę, tai reikš, kad jis nebegalės rengti nesąžiningų rinkimų. Jis privalės sutikti su laisvais rinkimais ir jų rezultatais, ir tai reiškia, kad jis gali netekti valdžios. Toks mechanizmas.
- Šalyje pastaraisiais mėnesiais didėjo tiek skurdas, tiek nedarbas. Kaip silpnėjanti ekonomika paveiks Putino populiarumą artėjant 2018 m. kovo prezidento rinkimams?
- Labai sunku prognozuoti visuomenės nuomonės ir nuotaikų pokyčius. Putino populiarumas didele dalimi remiasi tuo faktu, kad jis neturi jokių politinių oponentų. Jam nėra jokios politinės konkurencijos ir jokios politinės opozicijos. Kai žmonių yra klausiama, ką jie palaiko, jie turi tik vieną atsakymo variantą. Putinas valdžioje yra jau 16 metų. Rusijoje yra ištisa žmonių karta, kuriai baigus mokyklą Putinas jau buvo prezidentu. Kai jie baigė universitetą, jis buvo prezidentu. Kai jie susirado darbus, jis buvo prezidentu. Kai jie sukūrė šeimas, jis vis dar buvo prezidentu. Taigi, jie nežino jokių kitų politikų, ir tuo iš esmės ir remiasi jo populiarumas. Putinas jį taip pat ir nusipirko. Jis panaudojo biudžeto pinigus, kad pasididintų savo populiarumą. Dešimt metų iki 2008 m. krizės, Putinas didelę dalį pelno iš naftos skirdavo pensijų ir atlyginimų didinimui. Todėl galime sakyti, kad jis pirko savo populiarumą.
- Taigi, skurdo ir nedarbo augimas nepakeis Putiną supančio politinio klimato?
- Tai gali pakeisti politinį klimatą, bet ne per vienerius ar dvejus metus. Šis procesas gali užtrukti galbūt dešimtmetį, bet jis nebus labai greitas. Labai svarbu pastebėti, kad Rusijos ekonomika nėra laisvame kritime. Ji nėra slenkanti nuošliauža kaip Venesueloje. Apklausos maždaug gruodį ar sausį ėmė rodyti, jog žmonės ima suprasti, kad jų ekonominės sąlygos gana sparčiai prastėja. Ekonominiai sunkumai, ekonominės problemos, gyvenimo standartai tapo pačia pagrindine jų problema. Bet tai tik pati proceso pradžia ir netgi tuose protestuose, kuriuos neseniai matėme Rusijoje, žmonės neretai sakydavo neturintys jokių politinių reikalavimų, tik susiduriantys su ekonominiais sunkumais. Jie prašo valdžios sumažinti mokesčius ir padidinti atlyginimus bei pensijas, bet tai nėra politinė kova. Ji nėra nukreipta prieš vyriausybę ar prieš Putiną. Taigi, nors nepasitenkinimas ekonomika gali augti ir augs, tai nepaskatins politinių neramumų.
Putinas valdžioje yra jau 16 metų. Rusijoje yra ištisa žmonių karta, kuriai baigus mokyklą Putinas jau buvo prezidentu. Kai jie baigė universitetą, jis buvo prezidentu. Kai jie susirado darbus, jis buvo prezidentu. Kai jie sukūrė šeimas, jis vis dar buvo prezidentu. Taigi, jie nežino jokių kitų politikų, ir tuo iš esmės ir remiasi jo populiarumas.
- Nepaisant gilėjančios ekonominės krizės, Rusija vis tiek padidino savo 2016 m. gynybos biudžetą 0,8 proc. ir toliau tęsia savo kampaniją Sirijoje. Ką tai sako apie šalies gynybines ambicijas?
- Kariuomenės biudžeto padidinimas 0,8 proc. tuo metu, kai infliacija šalyje, naujausiais duomenimis, siekia 13 proc., iš tiesų reiškia, kad gynybos biudžetas buvo sumažintas. Aš nekreipčiau dėmesio į tikslius skaičius, nes infliacija Rusijoje yra labai aukšta. Nepaisant to, karinės išlaidos tikrai buvo vienintelis dalykas 2016-ųjų biudžete, kuris nebuvo apkarpytas.
- Ar sutiktumėte, kad Sirija Putinui yra būdas pademonstruoti pasauliui, jog Rusija yra stipri jėga ir gali daryti savo užsienio reikaluose ką užsimaniusi?
- Putinas svajoja apie didžią Sovietų Sąjungos karinę galią ir nori, kad Rusija taptų tokia pat didžia karine galia. Būtent todėl jis skyrė finansavimą kariuomenės aprūpinimo programai (prieš penkerius metus Rusija pradėjo Valstybės apginklavimo planą, $700 mlrd. programą, kurios rėmuose šalis sieks geriau aprūpinti kariuomenę iki 2020 m. – red. past.). Kaip ir kiekvienas kitas politikas, jis nori paramos iš skirtingų visuomenės grupių, o kariuomenė, generolai ir kariniai kompleksai yra nepaprastai svarbūs Rusijai. Putinas mokėjo pensininkams, tada mokytojams ir gydytojams, o dabar moka kariuomenei. Daug Amerikos ir Europos ekspertų yra įsitikinę, kad Rusijos kampanija Sirijoje siekiama nukreipti dėmesį nuo problemų šalies viduje. Tačiau aš nemanau, kad tai tiesa. Per Siriją Putinas tarsi sako visam pasauliui, taip pat ir Jungtinėms Valstijoms, kad Rusija turi didžiulę galią ir gali su ja daryti, ką tik nori.
- Kokios bus ilgalaikės pasekmės Rusijos padėčiai tarptautinėje arenoje, politiškai ir ekonomiškai, jeigu šalies ekonominė krizė dar labiau pagilės?
- Manau, kad pagrindinė ilgalaikė Vakarų sankcijų ir konfrontacijų tarptautiniuose reikaluose pasekmė Rusijai bus tolimesnis ekonominis smukimas. Ne paslaptis, kad Rusijai reikėjo daug Vakarų technologijų ir kapitalo modernizuojant jos ekonomiką. Ne tik pinigų, bet ir žmogiškųjų išteklių, vadovavimo įgūdžių. Jeigu politinė rizika plėsti verslą į Rusiją ir toliau išliks aukšta, tai reikš, kad užsienio verslininkai laikysis atokiau nuo Rusijos rinkų, ir tai savo ruožtu išlaikys Rusijos ekonominio augimo lygius žemus, net jeigu šalis ir atsigaus nuo recesijos. Vadinasi, Rusijos pyrago gabalas globalinėje ekonomikoje susitrauks, o technologinė atskirtis tarp Rusijos ir išsivysčiusių šalių dar labiau padidės.
