Lapkričio 29 d., antradienio popietę, Kultūros ministerijoje mados ir teatro kostiumų dailininkui Juozui Statkevičiui įteiktas aukščiausias ministerijos apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. J. Statkevičiui apdovanojimas skirtas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.
Apdovanojimą įteikė kadenciją baigiantis kultūros ministras Šarūnas Birutis, pradėdamas ceremoniją išsamia kalba apie Juozo nuopelnus Lietuvai: „Džiaugiuosi, galėdamas pasveikinti ryškiausią mados pasaulio garsenybę. Žmogų, kuris, drąsiai pasakysiu, diktuoja madą Lietuvoje ir ne tik Lietuvoje. Žmogų, per kurį Lietuvos mados industrija yra žinoma pasaulyje. Žmogų, kuris neapsiriboja tik išpuoselėtais, fantazijos pilnais aukštosios mados pristatymais. Ypatingas jo indėlis yra ir į operos, dramos, šokio meno išraiškas. Galvoju, kad žmogus, kuriam Dievas davė talentą, to talento sustabdyti negali. Jis trykšta visaip ir visada. Ypatingai noriu pažymėti paskutinę ir, aš taip pasakysiu, geriausią kolekciją. Geriausią todėl, kad buvo kaip visada nuostabūs kostiumai, kaip visada nuostabi scenografija, garso takelis. Bet svarbiausia, kad tai buvo pasakojimas Lietuvai apie Lietuvą. Pasakojimas apie mūsų istoriją, apie mūsų šaknis. Apie tai, iš kur mes atėjome ir kur mes einame. Tai parodyti sugeba ne kiekvienas ir parodyti reikiamu metu ir reikiamoje vietoje. Kodėl reikiamu metu? Todėl, kad 2017-ieji – Tautinio kostiumo metai. Daugelis, matyt, galvoja, kaip tą tautinį kostiumą pristatyti. Štai ateina Juozas, ateina kūrėjas, drįsiu pasakyti, ateina genijus ir parodo, kaip reikia parodyti ir pristatyti.“
Įteikdamas apdovanojimą Š. Birutis pakvietė Juozą kitais metais tapti Tautinio kostiumo ambasadoriumi ir iš šio išgirdo teigiamą atsakymą.
„Pirmiausia, tai turėčiau padėkoti ir nulenkti jau žilą savo galvą. Daugybę metų skiriu šitam darbui, – padėkos kalbą nutilus aplodismentams pradėjo J. Statkevičius. – Tas, kuris garsiai rėkia ir spardosi, tas iki kažkokių laimėjimų „dasimuša“.“
„Esu „žiauriai“ laimingas, kad ne po mirties, – įvertinimu džiaugėsi J. Statkevičius. – Šitas apdovanojimas nuskambėjo labai garsiai. Telefonas „užlūžo“. Žmonės rašo iš visur, iš Čikagos...“
J. Statkevičius Lietuvoje yra unikalus mados bei kultūros fenomenas – pirmasis Baltijos šalių dizaineris, parodęs savo aukštosios mados kolekciją pasauline madų sostine laikomame Paryžiuje ir įtraukęs Lietuvą į pasaulio mados akiratį. J. Statkevičius kuria kostiumus Lietuvos režisierių Eimunto Nekrošiaus, Gintaro Varno, Rimo Tumino, Anželikos Cholinos, Dalios Ibelhauptaitės, Oskaro Koršunovo ir kitų režisierių spektakliams, bendradarbiavo su Rygos, Versalio teatru, Tel Avivo opera, „Vilnius City Opera“. J. Statkevičius turi ypatingą, subtilų skonį ir stiliaus jausmą, puikiai žino kostiumo istorinius stilius, meno istoriją.
Nuo 1992 metų J. Statkevičius kasmet kuria drabužių kolekcijas, kurias nuo 1999 metų papildė ir aukštosios mados kolekcijos. Geografinis J. Statkevičiaus kūrybos žemėlapis, be jau minėtų Europos miestų, margas kitais taškais, kuriuos pasiekė talentinga dizainerio ranka arba jo kūriniai: Niujorkas, Čikaga, Holivudas, Palm Byčas, Viena, Londonas, Berlynas, Sidnėjus, Seulas, Tokijas.
„Juozas Statkevičius Couture“ apdarais besipuošiančios garsios Lietuvos ir pasaulio moterys – buvusi pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė, Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, garsios Rusijos mados redaktorės Evelina Chromčenko ir Aliona Doleckaja, filantropė Audrey Gruss, Danijos princesė Mary, garsi manekenė Svetlana Griaznova, šou pasaulio garsenybės Bjork, Kyra Sedgwick, Naomi Watts, Nicole Richie – aukščiausios kokybės drabužių liudytojos.
1998 m. J. Statkevičius yra pelnęs Šv. Kristoforo apdovanojimą už geriausią teatro kostiumą; 2004 metais Kultūros ministerijos ir atminimo ženklo „Auksinis scenos kryžius“ diplomu už geriausius 2003/04 m. sezono kostiumus; 2002 m. - LVMH („Louis Vuitton Moet Henessy“) koncerno premiją už progresą (Paryžius); 2001 m. - LVMH koncerno premiją už debiutą (Paryžius); 2000 m. - „COSMOMADA“ premiją už „Cosmopolitan“ madą.
Kultūros ministerijos informacija
