NASA turi įprotį savo svarbiausiems manevrams pasirinkti nacionalines šventes. Štai 1997 m. liepos 4 d. ant Marso paviršiaus buvo sėkmingai nutupdytas pirmasis marsaeigis „Sojourner“. 2005 m. tą pačią dieną kosminis zondas „Deep Impact“ sėkmingai susidūrė su kometa Tempel 1, o tą susidūrimą astronomas Iwanas Williamsas palygino su „uodo atsitrenkimu į lėktuvą“. Na, o pirmadienį ryte, po 35 min. trukusio sudėtingo manevravimo, NASA kosminis zondas „Juno“ sėkmingai pasiekė savo penkerių metų kelionės tikslą - Jupiterio orbitą.
NASA teigia sulaukusi pirmojo signalo, nukeliavusio 540 mln. mylių per kosminę erdvę, kuris patvirtino, kad „Juno“ sėkmingai pasiekė Jupiterį, didžiausią mūsų Saulės sistemos planetą. Kosminis zondas atliko eilę manevrų, leidusių jam sulėtėti pakankamai, kad būtų įtrauktas į dujinės milžinės orbitą. Zondas greitį sumažino maždaug 1 212 mylių per valandą (542 m per sekundę).
„Juno“ buvo paleistas beveik prieš penkerius metus. Misijos tikslas yra ištyrinėti Jupiterio sandarą ir evoliuciją. Tai pirmas kosminis zondas, pasiekęs Jupiterio orbitą po „Galileo“, kuris savo darbą baigė dar 2003 m.
„Iš preliminarių duomenų matyti, kad zondas veikia gerai“, - sakė Guy‘jus Beutelschiesas, tarpplanetinių misijų direktorius iš „Lockheed Martin Space Systems“, kompanijos, sukūrusios šį kosminį zondą.
Steve‘as Levinas, „Juno“ projektų mokslininkas, taip pat teigė labai laukęs galimybės iš arčiau susipažinti su Jupiteriu.
Didžiausia mūsų Saulės sistemos planeta yra sudaryta iš dujų bei yra 11 kartų didesnė už Žemę ir 300 kartų masyvesnė. Mokslininkai mano, kad tai galėjo būti pirmoji mūsų sistemoje susiformavusi planeta, kurios sandaroje galimai slypi raktas į Saulės sistemos evoliuciją. Iki šiol tiksliai nežinoma, kokie procesai vyksta po tankiais Jupiterio debesimis, ar planeta turi kietą branduolį, kiek vandens yra jos atmosferoje, ir kas yra tas paslaptingasis gigantiškas raudonas taškas, kurį galima matyti per teleskopą. Tikimasi, kad būtent į šiuos klausimus padės atsakyti „Juno“. Kosminis zondas tyrinės planetą, bandydamas išvengti pražūtingiausių jos skleidžiamos radiacijos juostų. Kad apsaugotų savo elektroniką nuo radiacijos, „Juno“ turi specialią išorinę dangą.
Per spaudos konferenciją, surengtą iškart po džiugios žinios apie „Juno“ atvykimą į Jupiterio orbitą, NASA mokslininkai susirinkusiems parodė kosminio zondo nufilmuotą vaizdo įrašą, kuriame matyti aplink planetą besisukantys Jupiterio palydovai. Tai yra pirmas kartas, kai žmonija įamžino dangaus objektų judėjimą apie kitą dangaus objektą. Pasak NASA, Jupiterio ir jo palydovų sistema yra panaši į miniatiūrinę Saulės sistemą.
„Juno“ skraidina ir tris 1,5 colio aukščio „Lego“ figūrėles. Viena jų panaši į Galileo Galilėjų, mokslininką, atradusį keturis didžiausius Jupiterio mėnulius. Kitos dvi reprezentuoja romėnų dievą Jupiterį ir jo žmoną Junoną, kurios vardu pavadintas ir pats kosminis aparatas. Tikimasi, kad figūrėlės padės sudominti vaikus mokytis gamtos mokslų ir matematikos.
Pats kosminis zondas „Juno“ yra visiškai automatizuotas ir dydžiu prilygsta krepšinio aikštelei. Jis aplink planetą suksis 20 mėnesių ir 37 kartus ją visiškai apskris, skriedamas maždaug 2 600 mylių (4 100 km) aukštyje virš tankių planetą slepiančių debesų. Aparate įmontuoti prietaisai ištyrinės Jupiterio polius ir padės mokslininkams geriau suprasti planetos kilmę, struktūrą, atmosferą bei magnetinį lauką. Tuo tarpu spalvota kamera „JunoCam“ iš arti padarys „įspūdingų spalvotų Jupiterio nuotraukų“, teigia NASA.
Įdomu tai, kad „Juno“ skraidina ir tris 1,5 colio aukščio „Lego“ figūrėles. Viena jų panaši į Galileo Galilėjų, mokslininką, atradusį keturis didžiausius Jupiterio mėnulius. Kitos dvi reprezentuoja romėnų dievą Jupiterį ir jo žmoną Junoną, kurios vardu pavadintas ir pats kosminis aparatas. Tikimasi, kad figūrėlės padės sudominti vaikus mokytis gamtos mokslų ir matematikos.
„Juno“ paleidimo metu 2011-ųjų rugpjūčio 5 d. Jupiteris nuo Žemės buvo nutolęs per 445 mln. mylių (716 mln. km), tačiau zondas iš viso iki savo tikslo nukeliavo net 1 740 mln. mylių (2 800 mln. km), iš pradžių apskriejęs Žemę, kad įgautų pagreitį. „Juno“ misija baigsis 2018 m. vasario 20 d. Kosminis zondas su gyvenimu atsisveikins taip pat, kaip ir kiti – nukris į planetą, kurią tik ką pradėjo tyrinėti, ir sudegs jos atmosferoje.
