Jungtinės Tautos privalo įdėti daugiau pastangų kovoje su esminėmis žiauraus smurto ir globalios saugumo krizės priežastimis, sako Helen Clark, viena iš kandidačių pakeisti Ban Ki-mooną JT generalinio sekretoriaus pareigose.
Visame pasaulyje išaugus baimei po pastarojo meto teroristinių atakų Nicoje, Prancūzijoje, Viurcburge, Vokietijoje, bei Orlande, Dalase ir Baton Ruže JAV, Clark teigia, jog JT nepavyksta užtikrinti globalinio saugumo. „Visas pasaulis mato, kad JT nesiseka taikos ir saugumo fronte“, - sakė buvusi Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė britų leidiniui „The Guardian“.
Clark teigimu, archajiška biurokratinė JT struktūra apsunkina organizacijos galimybes padėti kovoje su ekstremistinėmis atakomis: „Mes naudojame praėjusio amžiaus vidurio įrankius, kovodami šiandienos mūšiuose, ir mums reikia tai pakeisti.“
Ji taip pat pridūrė: „Jeigu norime veiksmingai kovoti su smurtiniu ekstremizmu, svarbu ne tik žvalgyba ir bendradarbiavimas, bet ir esminių problemos priežasčių adresavimas. Tai nuveda mus prie plėtros, žmogaus teisių, taikos kūrimo klausimų: kaip mes galime visus juos sujungti į vieną ir spręsti tas problemas?“
Clark savo interviu „The Guardian“ davė ketvirtadienį Niujorke, likus vos kelioms dienoms iki pirmojo iš trijų JT Saugumo tarybos posėdžių, per kuriuos 15 jos šalių-narių pradės kelti savo kandidatus į generalinio sekretoriaus pareigas. Šiuo precedento neturinčiu nerimo ir politinio susiskaldymo laikotarpiu – paaštrintu JK sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos ir Donaldo Trumpo baimės kurstymo taktikų per respublikonų nacionalinę konvenciją Klivlande – jos kandidatūra daugelio yra laikoma nedidele, bet labai reikalinga saugumo užuovėja.
Šiųmetinis Ban Ki-moono įpėdinio rinkimo procesas vyksta su precedento neturinčiu atvirumu, visiems 12 kandidatų pirmą kartą viešai diskutuojant apie organizacijos problemas ir jų sprendimo būdus. Tačiau veto teisę turinčiai Rusijai jau pareiškus, kad yra tikimasi, jog pareigos atiteks vienam iš aštuonių kandidatų iš rytinės Europos, Clark sako neturinti iliuzijų dėl to, kas priims galutinį sprendimą.
„JT reikia žmogaus, turinčio lyderio gabumų, patirties, sugebėjimo priimti sprendimus – o taip pat nuspėjamo, praktiško, pragmatiško kandidato, kuriam patinka pasiekti rezultatus“, - kalbėjo ji.
2008 m. baigusi savo Naujosios Zelandijos premjerės kadenciją, Clark pradėjo vadovauti vienam iš svarbiausių JT departamentų – organizacijos plėtros programai. Tvirtas jos būdas ir rezultatų siekis apkarpant biudžetus užtikrino jai palaikymą iš JAV vyriausybės, pagrindinės JT finansinės rėmėjos, tačiau lėmė nepasitenkinimą organizacijos viduje.
„Vienas iš sudėtingiausių darbų yra pakeisti organizaciją, į kurią žmonės yra sutelkę savo interesus. Tačiau taip nesielgti neįmanoma, žinant, kad visa finansavimo sistema keičiasi ir privalome prisitaikyti prie naujų sąlygų“, - kalbėjo ji.
Pati save vadinanti pragmatike, Clark nežada radikalių pokyčių JT Saugumo taryboje, kurią sudaro penkios nuolatinės narės – JAV, JK, Prancūzija, Rusija ir Kinija. Generalinis sekretorius neturi galios tai daryti. Vis dėlto, ji teigia padavusi paraišką dėl pokyčių Saugumo taryboje: „Tikiuosi, kad šalys-narės sutiks su reforma, kadangi pasaulis akivaizdžiai nebėra toks, koks buvo 1495 m. Privalome paversti JT efektyvesne institucija. Jeigu šiandien tokios nebūtų, turėtume ją sukurti, o kadangi ją turime, privalome ją sukurti iš naujo, pakeisti, atnaujinti ją.“
Ji taip pat pažadėjo imtis griežtų žingsnių sprendžiant JT taikdarių įvykdytus nusikaltimus jų ginamose šalyse, įskaitant seksualinio išnaudojimo skandalą Centrinėje Afrikos Respublikoje: „Tie mėlyni šalmai yra skirti apginti žmonėms, o ne juos išnaudoti. Nė vienas taikdarys negali turėti iliuzijų dėl to, kokie yra jo darbo standartai ir lūkesčiai.“
Be kita ko, Clark kalbėjo ir apie būtinybę gerbti paslapčių viešintojus, kad bet kuris JT personalo narys nebijotų atkleisti vidinės korupcijos ar kitokių pastebimų prasižengimų: „Svarbiausia yra atidžiai jų klausytis, ir ištirti bet kokius pranešimus apie savivaliavimą.“
Šiųmetinis Ban Ki-moono įpėdinio rinkimo procesas vyksta su precedento neturinčiu atvirumu, visiems 12 kandidatų pirmą kartą viešai diskutuojant apie organizacijos problemas ir jų sprendimo būdus. Tačiau veto teisę turinčiai Rusijai jau pareiškus, kad yra tikimasi, jog pareigos atiteks vienam iš aštuonių kandidatų iš rytinės Europos, Clark sako neturinti iliuzijų dėl to, kas priims galutinį sprendimą.
