Jungtinės Tautos (JT) oficialiai įvertino valstybių nacionalinius planus, kuriais siekiama sumažinti klimato kaitą. Tokius planus organizacijai iš viso pateikė 146 šalys. JT pareigūnų teigimu, jų dabartine forma, tie planai nesustabdys globalinės temperatūros pakilimo iki pavojingos daugiau nei 2 laipsnių Celsijaus ribos. Bendras globalinis anglies emisijų lygis taip pat ir toliau augs, nors ir kiek lėčiau nei per praėjusius du dešimtmečius.
Nepaisant to, JT teigia, jog šie planai yra milžiniškas žingsnis link taip vadinamo „2 laipsnių Celsijaus tikslo“, kuris, pasak organizacijos atstovų, vis dar yra „ranka pasiekiamas“. JT mano, jog tie nacionaliniai klimato planai, vadinami INDC (angl. Intended Nationally Determined Contributions), suformuos pamatą teisinę galią turinčiai globalinei sutarčiai dėl klimato kaitos, dėl kurios bus tariamasi gruodžio mėnesį rengiamoje konferencijoje Paryžiuje.
Pasak JT, tie planai apima apie 86 proc. visų pasaulio emisijų: maždaug keturis kartus daugiau nei Kioto protokolas, pirmoji globalinė anglies emisijų mažinimo sutartis. JT planus taip pat įvertino kaip einančius teisinga linkme, nepaisant to, kad, sudėjus į vieną, jie rodo globalinės temperatūros augimą iki 2,7 laipsnių Celsijaus virš ikiindustrinio lygio. Mokslininkai teigia, kad jeigu temperatūros šilimas viršys 2 laipsnius Celsijaus, tai turės pavojingų padarinių klimatui, kurie ypač smarkiai paveiks pasaulio skurstančiuosius.
JT vadovė klimato klausimais Christiana Figueres sakė, kad tie planai yra puikus pirmasis žingsnis: „INDC turi potencialo apriboti numatomą temperatūros augimą iki maždaug 2,7 laipsnių Celsijaus iki 2100-ųjų, ko tikrai neužtenka, bet tai yra kur kas mažiau nei prieš INDC prognozuoti keturi, penki ar daugiau laipsnių šilimo.“
Stebėtojų teigimu, 2,7 laipsnių Celsijaus rodiklis yra reikšmingas žingsnis nuo 3,1 laipsnio, kurį prognozavo tyrėjai, kai planai buvo vertinti praėjusį gruodį.
COP 21 – 21-oji Šalių konferencijos sesija – į Paryžių sukvies daugiau nei 190 šalių lyderius, kurie aptars galimą naują globalinį susitarimą kovoje su klimato kaita, kuriuo būtų siekiama sumažinti šiltnamio dujų emisijas ir išvengti pavojingo atšilimo grėsmės, kurią kelia žmonių veikla.
Kita pagrindinė JT ataskaitų išvada yra ta, kad INDC iki 2030-ųjų sumažins vienam gyventojui tenkančias emisijas 9 proc. Tačiau, palyginus su 2010-ųjų lygiais, bendras emisijų kiekis tais pačiais metais gali būti 22 proc. aukštesnis. Kitas rūpestis kyla dėl to, kad net ketvirtadalis bendro emisijų sumažinimo priklauso nuo turtingesnių šalių finansinės paramos vargingesnėms. Tiesa, nepaisant šių problemų, tas faktas, jog tiek daug šalių, ir turtingų, ir skurstančių, pristatė savo kovos su klimato kaita planus, suteikia aplinkosaugininkams vilčių, jog naujas globalinis susitarimas gali būti jau ties mūsų durų slenksčiu.
„Didžioji dauguma šįkart pristatytų planų, 105, yra įtraukę konkrečius šiltnamio dujų mažinimo tikslus, palyginti su 27 šalimis Kopenhagos konferencijoje, - pažymėjo Taryn Fransen iš Pasaulio resursų instituto, turėdama omenyje nepavykusią 2009 m. konferenciją Danijos sostinėje. – Taip pat turime kur kas daugiau šalių, kurios dabar tiksliai nurodo absoliučiai mažinančios emisijų lygius. Turime tokias šalis kaip Kinija, Pietų Afrikos Respublika ir Singapūras, kurios kalba apie emisijų mažinimą per absoliutaus apribojimo priemones. Net ir kur kas mažesnės šalys, pavyzdžiui, Etiopija, Butanas ir Kosta Rika, dabar apibrėžia griežtus limitus savo emisijų lygiams. Manau, tai rodo tikrą evoliuciją.“
Dabar pagrindinis JT tikslas bus sukurti iš tų pasižadėjimų visaapimantį ir teisiškai įpareigojantį susitarimą, kai kitą mėnesį Paryžiuje susitiks vyriausybių vadovai ir derybininkai.
„Paryžius nebus pasaulio pastangų kovoje su klimato kaita pabaiga, bet jis gali tapti jų pradžios pabaiga, - sakė Mohammedas Adowas iš „Christian Aid“. – Norėdami žengti į priekį mes turime sukurti penkerių metų peržiūros mechanizmą, kuris stebėtų, kaip šalys laikosi savo pasižadėjimų, ir skatinti jas įdėti daugiau pastangų, tobulėjant technologijoms ir didėjant finansiniams ištekliams.“
Visa tai įtraukti į Paryžiaus susitarimą nebus lengva. Tiesą sakant, pasižadėjimai mažinti emisijas greičiausiai pasirodys buvęs pats lengviausias jo aspektas. Dabar derybininkai turės sukurpti 50 puslapių apimties dokumentą, kurį, pasak vieno derybų raunde dalyvavusio delegato, sunkiai suprastų ir patys geriausi pasaulio teisininkai.
