Dar nė vienas JAV valstybės sekretorius nesilankė Havanoje nuo to laiko, kai Edwardas R. Stettiniusas jaunesnysis 1945 m. kovą vienai dienai stabtelėjo Kubos sostinėje, kad parodytų amerikiečių paramai trapiai ir trumpalaikei jos demokratinei vyriausybei.
Dabar Johnas F. Kerry penktadienį nutrauks šią ilgą tylą ir apsilankys Havanoje, kur dalyvaus vėliavos iškėlimo ceremonijoje ir formaliai atidarys seniai uždarytą JAV ambasadą, tokiu būdu žengdamas dar vieną žingsnį normalizuojant santykius tarp buvusių Šaltojo karo priešininkių.
Trečiadienį televizijos kanalui „Telemundo“ duodamas interviu, Kerry sakė įžengsiantis į Havaną, kad „susitiktų su tais, su kuriais turi susitikti, išklausytų juos ir geriau suprastų jų požiūrį“.
JAV ir Kuba oficialiai atkūrė diplomatinius santykius liepos 20 d. Šią iniciatyvą gruodžio mėnesį vienu metu pranešė prezidentas Obama ir Kubos vadovas Raulis Castro, tad Kerry vizitas bus labiau simbolinis.
Kerry padės pakelti Jungtinių Valstijų vėliavą ant ambasados vėliavos stiebo prieš susirinkusiuosius, tarp kurių bus trys buvę jūrų pėstininkai, dabar jau vyresni nei 80-ies metų amžiaus, kurie nuleido tą pačią vėliavą 1961-ųjų sausio 3-ąją, kai prezidentas Eisenhoweris oficialiai nutraukė diplomatinius santykius su Fidelio Castro naująja vyriausybe.
Šešių aukštų ambasados, kuri iki pat praėjusio mėnesio teikė tik labai ribotas diplomatines paslaugas kaip „interesų padalinys“, atidarymas „užvers paskutinių Šaltojo karo liekanų puslapį“, sakė Carlas Meachamas, Lotynų Amerikos specialistas, priklausantis Vašingtone įsikūrusiam nepartiniam Strategijos ir tarptautinių tyrimų centrui.
Kai kuriems diplomatinių santykių atgaivinimo rėmėjams, įskaitant kelis įstatymų leidėjus, antreprenerius bei Kubos amerikiečius aktyvistus, buvo suteikta galimybė skristi drauge su Kerry. Baltieji rūmai jiems bei dideliam būriui žurnalistų parengė atskirą lėktuvą.
Vis dėlto, šis vienos dienos vizitas į Havaną Kerry gali tapti dideliu iššūkiu. Valstybės sekretoriui reikia parodyti, kad jis pasisako už žmogaus teises ir kitas amerikietiškas vertybes, bet tuo pačiu neatstumti Kubos vyriausybės, kuri jau ir taip baiminasi, jog Vašingtonas nori apversti dabartinę šalyje galiojančią santvarką, sako Meachamas.
„Tai bus sunki užduotis, - sako Meachamas. – Jeigu nebus matoma, kad jis primygtinai pasisako už amerikietiškus principus, Jungtinės Valstijos bus laikomos ne stipriomis, bet pataikaujančiomis.“
Kongreso kritikai, kurie laiko santykių atgaivinimą nuolaida represyviai Castro vyriausybei, pasmerkė šiemet išaugusius tariamų politinių disidentų areštus. Vien savaitgalį trumpam buvo sulaikyta per 90 politinių aktyvistų.
Senatorius Marco Rubio, respublikonas iš Floridos ir kandidatas į prezidentus, jau pareikalavo, kad Kerry penktadienį susitiktų su tais disidentais. Tačiau tai taip pat kelia grėsmę naujai atgaivintiems ir vis dar trapiems santykiams, kadangi Kubos vyriausybė laiko tokius kontaktus užsiimančiais ardomąją veikla ir nedalyvauja bendruose renginiuose.
Disidentams taip pat nebus leidžiama dalyvauti vėliavos iškėlimo ceremonijoje ambasadoje, sakė vienas anonimu panorėjęs likti aukšto rango valstybės departamento pareigūnas. Tačiau, jo teigimu, taip yra todėl, kad ceremonija vyks ne itin erdvioje vietoje, o disidentai ir kiti Kubos visuomenės nariai turės teisę dalyvauti kur kas didesniame susitikime, kuriame Kerry dalyvaus vėliau penktadienį. Renginys vyks JAV diplomatinės misijos vadovo, aukščiausio rango diplomato iki naujojo ambasadoriaus įvardijimo ir paskyrimo, namuose.
Planuojama, kad Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas ir Kerry taip pat surengs jungtinę naujienų konferenciją, kaip tą padarė praėjusį mėnesį Vašingtone, kur buvo iš naujo atidaryta Kubos ambasada. Valstybės sekretoriaus darbotvarkėje nenumatyti susitikimai su Rauliu ar Fideliu Castro.
Tačiau Kubos vyriausybės kalba Jungtinių Valstijų atžvilgiu vis dar yra atšiauri. Per Kubos ambasados atidarymą praėjusį mėnesį, Rodriguezas sukritikavo JAV prekybos embargą, besitęsiančią karinės bazės Guantaname kontrolę, bei tai, ką jis pavadino „imperialistiniais“ Jungtinių Valstijų veiksmais regione.
Prieš istorinį JAV valstybės sekretoriaus vizitą Kuboje buvęs šios šalies vadovas Fidelis Castro taip pat priminė kompensacijas, kurias JAV esą turi išmokėti dėl savo sankcijų politikos Kubos atžvilgiu. Castro 89-ojo gimtadienio proga Kubos žiniasklaida paskelbė revoliucijos lyderio pareiškimą, kuriame jis atkreipia dėmesį į „daug milijonų dolerių siekiančią žalą“, už kurią Kubai turi būti atlyginta. Vašingtonas savo ruožtu reikalauja kompensacijos už nusavintą JAV turtą po Kubos revoliucijos.
Castro, kuris 2006 metais dėl sveikatos atsistatydino iš prezidento posto, gimtadienis ketvirtadienį Kuboje buvo minimas daugybe renginių.
