JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė apie naujų ekonominių sankcijų įvedimą Rusijai, kuriomis JAV gyventojams draudžiama sudarinėti sandorius su trimis Rusijos bankais. ES anksčiau taip pat praplėtė savo taikomas sankcijas, kuriomis nusitaikė į Rusijos naftos sektorių, gynybinę įrangą ir svarbias technologijas.
Tuo tarpu didžiausias Australijos prioritetas šiuo metu yra gauti prieigą prie rytų Ukrainoje numušto Malaizijos avialinijų lėktuvo MH17 sudužimo vietos. Tarptautiniai ekspertai vis dar negali pasiekti katastrofos vietos dėl besitęsiančių susirėmimų tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškai nusiteikusių sukilėlių.
Didėjančios pasekmės
Rusija jaučia vis didesnį spaudimą nutraukti savo teikiamą paramą kovotojams Ukrainoje, kurie, Vakarų šalių vyriausybių manymu, yra atsakingi už lėktuvo, kuriuo skrido 298 žmonės, numušimą rytinėje Ukrainos dalyje.
ES ir JAV taip pat kaltina Maskvą tiekiant sunkiąją ginkluotę sukilėliams, tačiau šalis tokius kaltinimus neigia.
B.Obamos teigimu, JAV plečia sankcijas tam, kad nusitaikytų į pagrindinius Rusijos ekonomikos sektorius – energetikos, ginklų ir finansų.
„Jeigu Rusija toliau eis dabartiniu keliu, pasekmės Rusijai taip pat ir toliau didės“, - sakė B.Obama.
JAV iždo departamento teigimu, šiuo sankcijų raundu paveikti bankai yra VTB, Maskvos bankas bei Rusijos žemės ūkio bankas (Rosselkhozbank).
Sankcijos jau dabar smarkiai paveikė Rusiją, jos centriniam bankui leidžiant dešimtis milijardų dolerių stengiantis išvengti rublio devalvacijos, sakė vyriausiasis valstybės departamento pareigūnas.
Šios, kol kas paskutinės JAV sankcijų bangos buvo tikėtasi. Pastarąsias kelias savaites JAV grasino besiimsianti tolimesnių veiksmų prieš Rusiją. Ji taip pat ragino ES įvesti griežtesnes sanacijas.
Prezidento administracijos teigimu, tragiški lėktuvo MH17 sudužimą apsupę įvykiai turėtų pasitarnauti nutilusioms ES šalims padedant suvokti, kad reikia imtis veiksmų, jog būtų suvaldyti Rusijos remiamų separatistų išpuoliai.
Prezidento Obamos manymu, šios naujosios sankcijos padidins spaudimą prezidentui Putinui, kad šis pakeistų savo veiksmų planą, ko nepavyko padaryti iki šiol įvestoms sankcijoms.
Reporterio paklaustas, ar tai yra naujojo šaltojo karo pradžia, B.Obama tai paneigė. Vieno JAV pareigūno teigimu, JAV ir Rusijos santykiai yra „komplikuoti“. Kiek yra nesutarimų, tiek yra ir bendradarbiamo – pavyzdžiui, abi šalys veikia išvien siekiant nuginkluoti Irano branduolinę ginkluotę ir naikinant Sirijos cheminį ginklą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskutines sankcijas pavadino „neišvengiamomis“.
Vladimiras Čižovas, Rusijos ambasadorius ES, BBC sakė: „Esu nusivylęs, nes ES žengia keliu, vedančiu į niekur.“ Jis taip pat teigė manantis, kad Ukraina turėtų sulaukti sankcijų dėl savo vaidmens šalies rytuose besitęsiančiame konflikte.
Tačiau Australijos premjeras Tony Abbottas trečiadienį sakė, kad jo vyriausybei dabar svarbiausia atgauti visus Australijos aukų kūnus iš MH17 sudužimo vietos: „Šiuo metu mums svarbiausia ne sankcijos, o mūsų žuvusiųjų pargabenimas į namus kaip įmanoma greičiau.“
Vakarų vyriausybės mano, kad prorusiškai nusiteikę separatistai liepos 17 d. Rusijos raketa numušė lėktuvą, manydami, kad tai yra karinis Ukrainos lėktuvas. Sukilėliai ir Maskva tai neigia ir savo ruožtu dėl tragedijos kaltina Ukrainos kariuomenę.
Kerry prašymas Rusijai
Kalbėdamas Vašingtone, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry paragino Rusiją suteikti Vakarų ekspertams pilną prieigą prie sudužimo vietos.
„Jie vis dar nė negali užtikrinti, kad buvo perimti visų aukų palaikai, ir tai yra milžiniška našta bet kuriai šeimai bei jokiais būdais nepriimtinas elgesys“, - sakė jis.
Tuo tarpu Europos lyderiai nenorėjo pereiti prie ekonominių sankcijų, tačiau nuomonę pakeitė dėl dviejų priežasčių: pasipiktinimo, kad tyrėjams neleidžiama patekti į numušto lėktuvo sudužimo vietą bei to fakto, kad Rusija po incidento leido per sieną į Ukrainą gabenti sunkiąją artileriją.
Kaip į tai atsakys Rusija? Kol kas sunku spėti, tačiau šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigia, kad Rusija nepasiduos ir „nepuls į isteriją“.
Praėjusį savaitgalį ES paskelbė įšaldanti įplaukas ir uždraudžianti keliauti dar 15 Rusijos piliečių ir 18 bendrovių dėl jų vaidmens Ukrainos konflikte. Dabar iš viso 87 ES sankcijų taikinių sąraše yra Federalinės saugumo tarnybos ir užsienio žvalgybos vadovai, Čečėnijos prezidentas bei dvi Kryme veikiančios energetikos kompanijos.
