Japonijos imperatorius Akihito savo šeštadienį pasakytoje kalboje išreiškė „gilų gailestį“ dėl savo šalies karo meto veiksmų, minint 70-ąsias Japonijos kapituliacijos ir oficialios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, praėjus vos dienai po to, kai šalies ministras pirmininkas nerado žodžių atsiprašyti Japonijos agresijos aukų.
Šįkart šalies premjeras Shinzo Abe atsisakė prieštaringai vertinamo vizito Yasukuni šventykloje, kuri pagerbia karo nusikaltėlius ir kitus kare žuvusius karius. Vietoje to jis pasimeldė ir padėjo gėlių netoliese esančiose nacionalinėse nežinomų kareivių kapinėse, prieš išvykdamas į kasmetinę ceremoniją Tokijo Budokano arenoje.
Ceremonija prasidėjo vidurdienį, tylos minute pažymint istorinį imperatoriaus Akihito tėvo, imperatoriaus Hirohito, radijo pranešimą apie Japonijos pasidavimą sąjungininkams, transliuotą 1945 m. rugpjūčio 15 d.
„Atsigręždamas į mūsų praeitį ir jausdamas gilų gailestį dėl praėjusio karo, aš nuoširdžiai tikiu, kad karo siaubas daugiau niekada nebepasikartos“, - savo kalboje sakė Akihito. Japonijos žiniasklaida pranešė, kad tai yra pirmas kartas, kai jis panaudojo žodžius „gilus gailestis“, kalbėdamas apie Antrąjį pasaulinį karą savo kasmetinėje karo pabaigos metinių kalboje.
Akihito taip pat pabrėžė, jog Japonijos taika ir klestėjimas stovi ant „nenuilstamų Japonijos žmonių pastangų ir jų nuoširdaus taikos troškimo“, bei dar kartą pakartojo savo karą smerkiančius žodžius.
Nors jie vis dar yra subtilūs ir gana neutralūs, šie Japonijos imperatoriaus komentarai apie jo šalies karinę praeitį pastaraisiais metais susilaukia vis daugiau dėmesio, ir neretai žiniasklaidos yra nušviečiami tarsi kontrastas Abe nacionalistiniam ir karingam įvaizdžiui, ypatingai dabar, kai premjeras tikisi suteikti Japonijos kariuomenei kur kas didesnį vaidmenį ir pakeisti pacifistinę šalies konstituciją.
Abe, kuris taip pat sakė kalbą šiame minėjime, jau trečius metus iš eilės nuo to laiko, kai pradėjo eiti savo pareigas 2012-ųjų gruodį, išvengė bet kokių užuominų apie nuostolius, kuriuos atnešė Japonijos karo meto agresija.
Vietoje to, tarsi kalbėdamasis su kare žuvusių karių dvasiomis, Abe jiems padėkojo už pasiaukojimą, kuris, anot jo, yra šiandieninės Japonijos taikos ir stabilumo pagrindas.
Vis dėlto, Abe pažadėjo „pažvelgti į praeitį“ ir „daugiau niekuomet neatkartoti karo tragedijos“.
Penktadienį Abe taip pat išplatino savo ilgai lauktą pranešimą, kuriuo pripažino nekaltų žmonių kančias ir jiems padarytą šalą, tačiau praleido progą savo paties žodžiais atsiprašyti Japonijos karinio režimo aukų.
Šie jo komentarai buvo ilgai laukiami dėl ankstesnių premjero kalbų apie istorines problemas, kurios leido suprasti, kad jo požiūris į jas yra revizionistinis. Jis ne kartą sakė, jog nėra jokio aiškaus agresijos apibrėžimo, ir taip pat neigė, kad Japonijos karo meto vyriausybė vertė užsienietes moteris tapti kariuomenės prostitutėmis, teigdamas, jog tam nėra pakankamai dokumentuotų įrodymų.
Penktadieniniai jo komentarai taip pat sukėlė prieštaringas reakcijas užsienyje, įskaitant kritiką iš Kinijos ir Pietų Korėjos bei komplimentus iš Jungtinių Valstijų. Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye sakė, jog Japonijos ministro pirmininko pranešimui „dar daug ko trūksta“, o Kinija pavadino jį išsisukinėjančiu.
Šeštadienį Abe taip pat netoli Yasukuni šventyklos paaukojo šintoizmo stiliaus religinių papuošalų, kaip tą padarė ir per praėjusį savo vizitą 2013-ųjų gruodį, sukėlusį didžiulį pasipiktinimą Kinijoje ir Pietų Korėjoje. Tiesa, du jo ministrų kabineto nariai pasimeldė toje šventykloje, o maždaug 60 Japonijos įstatymų leidėjų grupė šeštadienį ją taip pat aplankė.
Tų Japonijos politikų teigimu, jie paprasčiausiai norėjo atiduoti pagarbą tiems, kurie paaukojo gyvybes už savo šalį. Vis dėlto, kadangi Yasukuni šventykloje daugiausia yra pagerbiami kareiviai, daugelis kritikų ją laiko Japonijos praeities militarizmo simboliu.
