Per aštuonerius metus poste griežtasis Italijos vidaus reikalų ministras Marco Minnitis sugebėjo smarkiai sumažinti Italijos krantus pasiekiančių migrantų ir pabėgėlių iš Libijos skaičių. Rugpjūtį migrantų skaičius buvo 87 procentais mažesnis negu praėjusiais metais.

Ryšių su Italijos žvalgyba turintis buvęs komunistas Minnitis yra vienas iš prieštaringiausiai vertinamų politikų visoje Europoje. Jo pasiekimai mažinant migrantų skaičių pelnė jam pagyras ir populiarumą tarp dešiniųjų bei kritiką tarp kairiųjų.

Sklinda kalbos apie sandorius dykumose, kurių metu buvo bandoma užverbuoti vietines gentis ir kovotojus. Teigiama, jog jo metodai yra trapūs, o dėl jų dešimtys tūkstančių migrantų lieka įkalinti nežmogiškose Libijos sulaikymo stovyklose.

Praėjusią savaitę vykusio interviu metu Minnitis atkakliai gynė savo metodus. Jis teigė, jog jo šalis susidūrė su precedentų neturinčia migracijos situacija.

Birželio mėnesį, pakeliui į susitikimą Jungtinėse Valstijose Minnitis trumpam sustojo Shannon oro uoste ir pastebėjo, kad jo telefonas pilnas žinučių, kuriose teigiama, kad per 24 valandas Italijos krantus pasiekė daugiau nei 12 tūkstančių migrantų. Jis išsigando dėl Italijos demokratijos.

„Iškilo problema. Ar turėčiau tęsti kelionę ir vykti į Vašingtoną, ar sugrįžti atgal ir tokiu būdu viską sudramatizuoti?“ – kalbėjo Minnitis.

„Maniau, kad turiu grįžti, kad galėčiau būti kartu su humanitarinę misiją prižiūrinčiais vadovais. Mes turėjome pasiųsti žinutę, jog vyriausybė imsis veiksmų,“ – aiškino Minnitis.

Daug didesnį nerimą Minniti kėlė tai, jog jis jau buvo parengęs migrantų skaičių ribojančias reformas. Tuo metu jo darbo vaisiai dar nebuvo matomi. Viskas pradėjo keistis tik liepą ir rugpjūtį.

„Svarbiausia buvo nuvykti į Libiją ir atrasti sprendimą ten. Turkijoje turėjome stiprų lyderį, su kuriuo galėjome dirbti migrantų krizės klausimu... galbūt net per stiprų. Libijoje viskas buvo priešingai,“ – pasakojo Minnitis.

Vasario mėnesį jis pasirašė memorandumą su JT pripažintos vyriausybės lyderiu Fayezu al-Serrajumi. Tokiu būdu buvo pradėtas bendradarbiavimas tarp italų ir Libijos pakrantės apsaugos tarnybų, nupirkti keturi nauji patruliavimo laivai.

„Libijos pakrantės apsaugos tarnyba padėjo sulaikyti daugiau nei 13 tūkstančių žmonių. Metų pradžioje tokie skaičiai atrodė kaip mokslinė fantastika. Tačiau man daug labiau rūpėjo pietinė Libijos siena, kuri yra ypatingai svarbi pietinei Europos sienai. Todėl pradėjome megzti santykius su pietų Sacharos gentimis. Jie yra pietinės sienos sargai. Tačiau dėl tarpusavio ginčų pietinė siena buvo visiškai nekontroliuojama,“ – kalbėjo Minnitis.

„Kovo 31 dieną gentys atvyko į mano biurą Romoje. Tai buvo labai sudėtinga diskusija. Prireikė 72 valandų, kad atrastumėme sprendimą, užtikrintumėme taiką ir nepriklausomybę. Viskas buvo labai sudėtinga, tačiau jie taip pat ieškojo sprendimo. Esu įsitikinęs, kad, kai tokie konfliktai tampa nebesukontroliuojami, svarbiausia būti pasiruošus, kai kažkas pradės galvoti, kaip išspręsti situaciją,“ – pridėjo Minnitis.

Po sandorio su pietinėmis gentimis pasidarė lengviau sukontroliuoti migrantų skaičių iš Čado, Malio ir Nigerio.

Liepos 13 dieną Minnitis nuvyko į Libiją ir susitiko su 14 svarbiausių suinteresuotų miestų merais.

„Aptarėme paktą. Buvo gan paprasta – padėkite mums sukontroliuoti prekybą žmonėmis, o mes padėsime jums sukurti alternatyvią ekonomiką. Šiuo metu pagrindinė problema yra tai, jog prekyba žmonėmis yra vienintelė pelninga Libijos „industrija“,“ – aiškino Minnitis.

Jis neigė, kad proceso metu buvo papirkinėjami kovotojai.

„Nieko neslėpėme. Turėjome padėti bendruomenėms išsivaduoti iš prekybininkų gniaužtų ir sukurti alternatyvų pajamų šaltinį. Migrantams šiuose miestuose nuolatos padedama. Svarbiausia pateikti idėją, kuri „gera valiuta“ galėtų pakeisti „blogą valiutą“. Reikėjo bendrauti su visa visuomene. Kai sutikau genčių sultoną, jis man pasakė: „Turi man padėti, kad mano vaikai galėtų gyventi kitaip“. Aptarėme šiuos projektus su Europos komisija. Šie žmonės nori pokyčių, o mūsų, kaip tarptautinės bendruomenės, pareiga yra padėti įgyvendinti šiuos pokyčius,“ – teigė Minnitis.

Greitu laiku Minnitis išleis Italijos integracijos politikos planą, kuriame bus aprašomos pabėgėlių kultūros, kalbos, darbo paieškų problemos, priėmimo ir priežiūros centrų steigimas bei mečečių ir imamų finansavimas.

„Esu įsitikinęs, kad tarp terorizmo ir migracijos nėra jokių ryšių. Tai klaidingas mąstymas, tačiau pasižiūrėję į tai, kas nutiko Europoje, galime suprasti, kad yra ryšys tarp terorizmo ir integracijos trūkumo. Manau, kad saugumą užtikrinti galime tik per integraciją ir bendras vertybes,“ – teigė Minnitis.