Dešimtis kartų bičių sugeltas vyras, matematikai, išsiaiškinę, ar vyras fiziškai gali turėti 600 sūnų, ir kiaušinį „atvirę“ chemikai praėjusios savaitės pabaigoje buvo apdovanoti alternatyviosiomis „Šnobelio“ premijomis (angl. „Ig Nobel“).
Profesoriai, mokslininkai, studentai ir tikrosios Nobelio premijos laureatai iš viso pasaulio rinkosi Harvardo universitete 25-ajai kasmetinei „Šnobelio“ premijos įteikimų ceremonijai, kurios metu pagerbiamas absurdiškas mokslas, „priverčiantis juoktis, o tada susimąstyti“.
Entomologas Justinas Schmidtas ir Kornelio tyrėjas Michaelas Smithas buvo kartu apdovanoti už jų skausmingus eksperimentus, kuriais mokslininkai siekė išsiaiškinti, kokie skausmingi yra vabzdžių įgėlimai ir kuriose vietose juos skauda labiausiai. Smithas 38 dienas iš eilės, penkis kartus per dieną, spausdavo bites prie specifinių savo kūno vietų, kol šios jam įgeldavo. Iš viso jis tai padarė su 25-iomis skirtingomis savo kūno dalimis, skausmą įvertindamas skalėje nuo 1 iki 10. Pasak jo, skausmingiausios kūno vietos yra nosies šnervės, viršutinė lūpa ir lyties organai. Savo ruožtu, Schmidtas taip pat pašventė savo kūną mokslui per jo dešimtmetį trukusius geliančių vabzdžių tyrimus. Entomologo skausmo indeksas buvo vertinamas skalėje nuo vieno iki keturių, bet taip pat jis aprašė net 78 skirtingus įgėlimų tipus.
Kiti mažiau rizikuoti linkę mokslininkai taip pat gavo premijas už žmogaus galimybių ir ribų tyrinėjimus. Pavyzdžiui, XVII a. Maroko imperatoriaus kopuliacinės galios tapo Vokietijos ir Austrijos matematikų tyrimo tema. Suintriguoti 1672 m. gimusio ir po 55-erių metų mirusio kraugeriško sultono Mulaj Ismailo istorijos, Elisabeth Oberzaucher ir Karlas Grammeris nusprendė išsiaiškinti, ar yra fiziškai įmanoma vyrui turėti 600 sūnų, kaip skelbia legenda.
„Paaiškėjo, kad tai yra sunkus darbas, - sakė Oberzucher. – Sultonas turėjo seksu užsiimti vieną ar du kartus per dieną, kas gali atrodyti kaip nedidelis skaičius, bet kai pagalvoji, kad tai yra kiekviena dieną per visą gyvenimą, tai yra gana daug.“
Mokslininkai iš rytų Europos ir Japonijos laimėjo premiją medicinos srityje už „intensyvaus bučiavimosi ir kitų intymių asmeninių aktų“ naudos sveikatai atskleidimą. Mokslininkai savo tyrimą atliko bučiuodami vieni kitus ir tirdami bučinių pasekmes, tarp kurių buvo reikšmingas įvairių alerginių reakcijų sumažėjimas.
Tarp kitų įdomių atradimų buvo ir JAV bei Taivano fizikų „šlapinimosi taisyklės“ atradimas: principas, pagal kurį kone visi žinduoliai savo šlapimo pūsles ištuština per vidutiniškai 21 sekundę, nesvarbu, ar jie būtų dramblio, ar kirstuko dydžio.
„Tad kai kitą kartą ilgai lauksite eilėje prie tualeto, paprasčiausiai pabelskite į duris ir švelniai jiems priminkite, kad jie turėjo baigti per 21 sekundę“, - šmaikštavo tyrėjas Davidas Hu.
Literatūros kategorijoje, „Šnobelis“ buvo skirtas trims lingvistams, kurie atrado, kad jaustukas „huh“ turi savo atitikmenį kiekvienoje žmonių šnekamoje kalboje. Vadybos kategorijoje, komanda iš Italijos ir JAV buvo apdovanota už savo atradimą, kad vaikystėje su gamtinėmis stichijomis, pavyzdžiui, žemės drebėjimais, uraganais ar ugnikalnių išsiveržimais, susidūrę žmonės yra labiau linkę rizikuoti versle.
„Išvada ta, kad kas tavęs nenužudo, tas padaro tave labiau linkusiu rizikuoti“, - sakė tyrėjas Gennaro Bernile‘is.
Chemijos premija atiteko amerikiečių ir australų tyrėjams, kuriems pavyko dalinai „atvirti“ kiaušinį su specialiu prietaisu, kuris atgal suskleidžia išsiskleidusius baltymus. Jų tyrimo rezultatai rodo, kad komandai tai pavyko padaryti tūkstančius kartų greičiau nei ankstesniais metodais. Teoriškai, prietaisas turi daugiau panaudojimo būdų nei tik kiaušinių „atvirimui“: jis galėtų tiek sukelti revoliuciją vėžio gydyme, tiek pakeisti visą pramoninę sūrio gamybą.
Ceremoniją rengė mokslinis humoro žurnalas „Neįtikėtinų tyrimų analai“. Praėjusiais metais, be kitų, apdovanojimus namo vežėsi mokslininkai, ištyrę, ar katės kenkia jų savininkų psichikai, bei atradę, kad vėlai užmiegantys žmonės yra labiau linkę į psichozę.
Nuo 1991-ųjų, mokslininkai taip pat buvo apdovanoti už tokius pasiekimus, kaip gyvos varlės pakėlimas į orą magnetų pagalba, balandžių išdresavimas atskirti Monė nuo Pikaso, kantri muzikos poveikio savižudybėms tyrimai ir eksperimentai su „Coca Cola“ kaip apsisaugojimo nuo nėštumo priemone.
