Yra Nobelio premijos, ir yra Šnobelio premijos (angl. Ig Nobel). Nors nedaug kas specialiai norėtų gauti pastarąsias, jas nuo pat 1991-ųjų kiekvienais metais įteikia Neįtikėtino mokslo analai už „garbingus mokslinius pasiekimus, kurie priverčia žmones nusijuokti, o tada susimąstyti“. Praėjusią savaitę, rugsėjo 22-ąją, Šnobelio premijos jau 26 kartą buvo įteiktos Harvardo universitete Kembridže, Masačusetse, o jas išdalino tikri Nobelio premijos laureatai.
Šnobelio premijos yra skiriamos likus savaitei iki tikrųjų premijų paskelbimo Stokholme (šiemet – nuo spalio 3-osios). Nors premijos neretai skiriamos už pačius keisčiausius pasiekimus, jų tikslas yra „paskatinti žmonių susidomėjimą mokslu, medicina ir technologijomis“, skelbia Neįtikėtino mokslo analai. Šiemet apdovanojimai buvo skirti mokslininkams, tyrinėjusiems, ar pasaulis atrodo kitaip, kai pasilenki ir žiūri į jį pro kojas (taip, atrodo); kaip dažnai meluoja melagiai (labai dažnai, nebent jie melavo tyrėjams); ir vyrui, tris dienas apsimetusiam ožiu.
Šiemet apdovanojimai buvo skirti mokslininkams, tyrinėjusiems, ar pasaulis atrodo kitaip, kai pasilenki ir žiūri į jį pro kojas (taip, atrodo); kaip dažnai meluoja melagiai (labai dažnai, nebent jie melavo tyrėjams); ir vyrui, tris dienas apsimetusiam ožiu.
Štai linksmosios šių metų Šnobelio premijos ir jų laureatai.
Ekonomika (Naujoji Zelandija, Jungtinė Karalystė). Šnobelio ekonomikos premija buvo įteikta grupei mokslininkų iš Jungtinės Karalystės ir Naujosios Zelandijos – Markui Avisui, Sarah Forbes ir Shelagh Ferguson – už jų tyrimą nagrinėjant akmenų asmenybes iš prekybos ir marketingo perspektyvos, tokiu būdu subtiliai sukritikuojant marketingo tyrimuose dažnai naudojamą su prekiniu ženklu siejamos asmenybės įvertinimo skalę.
Fizika (Vengrija, Ispanija, Švedija, Šveicarija). Keturių šalių mokslininkai sulaukė pripažinimo už jų tyrimą, atskleidusį, kad baltus arklius rečiausiai puola mašalai, bei kodėl laumžirgius taip traukia juodi paminklai.
Chemija (Vokietija). „Volkswagen“ gavo apdovanojimą už tai, kad išsprendė sudėtingą automobilių išskiriamų emisijų pertekliaus problemą, elektromechaniškai užtikrinant, kad automobiliai išskirtų mažiau emisijų juos testuojant.
Medicina (Vokietija). Christophas Helmchenas, Carina Palzer, Thomas Münte, Silke Anders ir Andreas Sprengeris buvo apdovanoti už tai, kad atrado, jog, niežtint kairei kūno pusei, galite palengvinti niežulį, žiūrėdami į veidrodį ir pasikasydami dešinę kūno pusę (ir priešingai).
Psichologija (Belgija, Nyderlandai, Vokietija, Kanada, JAV). Grupė psichologų apklausė tūkstančius melagių apie jų melavimo įpročius. Tyrimo rezultatai, 2015 m. publikuoti žurnale „Acta Psychologica“, atskleidžia, kad jauni suaugusieji yra geriausi melagiai, o daugiausiai žmonės meluoja paauglystėje. Tiesa, mokslininkai pripažįsta, kad tyrimo dalyviai atsakinėdami į klausimus galėjo... meluoti.
Biologija (Jungtinė Karalystė). Premija įteikta Charlesui Fosteriui, už jo atliktus tyrimus, gyvenant laukinėje gamtoje kaip barsukui, ūdrai, elniui, lapei ir paukščiui; bei Thomasui Thwaitesui, už jo knygą „GoatMan: How I Took A Holiday From Being Human“, apie tai, kaip jis tris dienas praleido gyvendamas kaip ožys Šveicarijos kalnuose.
Taika (Kanada, JAV). Mokslininkai iš Vaterlo universiteto ir Šeridano koledžo tyrinėjo ir identifikavo savybes, kurios priverčia kai kuriuos žmones lengviau įtikėti tuščiais, neįrodytais teiginiais (arba, paprasčiau tariant, mėšlu).
Literatūra (Švedija). Fredrikas Sjöbergas buvo apdovanotas už savo trijų tomų autobiografinį darbą apie mirusių ir dar gyvų musių kolekcionavimo ypatumus.
Percepcija (Japonija). Šios srities premija apdovanoti Japonijos mokslininkai, nagrinėję, kaip žmonės suvokia atstumą, kai pasilenkia ir žiūri sau pro kojas. Jų tyrimas buvo publikuotas žurnale „Vision Research“.
Reprodukcija (Egiptas). Šnobelio reprodukcijos premija atiteko dabar jau amžinatilsį Ahmedui Shafikui iš Kairo universiteto. Be kitų dalykų, jis tyrinėjo iš skirtingų medžiagų (poliesterio, medvilnės, vilnos) pagamintų apatinių poveikį vyrų seksualinėms funkcijoms, tiek žiurkių, tiek žmonių patinuose. Pasak jo tyrimo išvadų, sintetiniai audiniai gali turėti „žalingos“ įtakos vyrų vaisingumui.
