Iki prezidento rinkimų dienos liko mažiau nei trys mėnesiai. Tačiau realiai balsų atidavimas šiuose rinkimuose prasideda vos už mėnesio: rugsėjo 4 dieną Šiaurės Karolina pradeda siųsti išankstinio balsavimo biuletenius rinkėjams, negalintiems dalyvauti rinkimuose numatytą dieną.
Pagaliau reikėtų susitaikyti su faktu, kad mes šioje šalyje nebeturime vienos rinkiminės dienos, ypač dabartinėje koronaviruso eroje. Rekordinis skaičius žmonių sako planuojantys savo balsą atiduoti iš anksto – paštu arba gyvai. Tai reiškia, kad kandidatams į prezidentus lieka mažiau laiko rinkiminėms kampanijoms.
Šiaurės Karolina yra viena iš daugelio valstijų, balsavimo paštu biuletenius išsiunčianti likus daugiau nei mėnesiui iki rinkimų dienos. Visos šios valstijos kartu sudaro net 350 rinkikų kolegijos balsų. Į šį sąrašą patenka ir valstijos, kuriose tikėtinai virs arši kova dėl rinkėjų balsų: Florida, Džordžija, Mičiganas, Šiaurės Karolina, Ohajas, Teksasas ir Viskonsinas. Visose šiose valstijose, išskyrus Teksasą, įstatymiškai galima balsuoti iš anksto arba paštu, nepateikiant jokių pateisinamų priežasčių, kodėl rinkėjas negali atiduoti balso būtent rinkimų dieną. Teksasas yra vienintelė iš rezultatą prezidento rinkimuose lemiančių valstijų, kurioje nebus galima balsuoti iš anksto arba paštu be pateisinamos priežasties, o koronavirusas nėra laikomas pakankama priežastimi balsuoti paštu.
Šiais metais tikimasi, kad iš anksto balsus atiduos rekordiškai didelis rinkėjų skaičius. CNN/SSRS apklausos Arizonoje, Floridoje ir Mičigane atskleidė, kad iš anksto arba paštu balsuoti ketina nuo 41 % (Floridoje) iki 61 % (Arizonoje) rinkėjų.
Gegužės mėnesį atliktos „Fox News“ apklausos duomenimis norą balsuoti iš anksto arba paštu išreiškė 35 % rinkėjų, lyginant su 19 % rinkėjų paprastai balsuojančių šiais būdais. Rinkimų dieną balsuoti ketinančių asmenų skaičius sumažėjo nuo 65 % iki vos 48 %. Labai panašius rezultatus atskleidė ir liepos mėnesio „ABC News“ / „Washington Post“ apklausa: norą balsuoti paštu išreiškė 38 % respondentų. Kaip matome, balsuoti iš anksto arba paštu norėtų apie pusė visų rinkėjų.
Visos apklausos rodo, kad balsuoti iš anksto arba paštu labiau yra linkę demokratai, nei respublikonai. Tai reiškia, kad didelė dalis prezidento Trumpo šalininkų lauks lapkričio 3-osios, kad atiduotų savo balsą.
Dar įdomiau yra iki galo neapsisprendę rinkėjai, kuriuos potencialiai galima įtikinti pasirinkti vieną ar kitą kandidatą. Link rinkimų dienos vedanti finišo tiesioji atrodytų vienaip, jei iš anksto balsus atiduotų tik tvirtai vieną ar kitą kandidatą palaikantys rinkėjai, tačiau taip nėra: tai reiškia, kad abiejoms rinkiminėms kampanijoms savo potencialius rinkėjus pasiekti ir įtikinti reikia daug anksčiau nei iki oficialios rinkimų dienos.
Apskaičiavus CNN/SSRS apklausų Arizonoje, Floridoje ir Mičigane vidurkius, iš anksto balsuoti ketina 49 % rinkėjų, nepalaikančių nei Trumpo, nei Bideno. Tai praktiškai tas pats, kaip 50 % visų rinkėjų šiose trijose valstijose. Kartu sudėjus planuojančius iš anksto balsuoti gyvai ir paštu, paaiškėja, kad dauguma nei vieno nei kito kandidato nepalaikančių rinkėjų balsus atiduoti ketina dar prieš oficialią rinkimų dieną.
Panašų fenomeną atskleidžia ir anksčiau šiais metais paskelbti „Fox News“ apklausos rezultatai: dauguma nei vienos partijos nepalaikančių (taip vadinamų, nepriklausomų arba nepartinių) rinkėjų (48 %) sakė norintys balsuoti paštu (36 %) arba gyvai, bet iš anksto (12 %). Tik 43 % sakė lauksiantys oficialios rinkimų dienos, kad tuomet atiduotų savo balsą, nors 61 % jų sakė paprastai balsuojantys rinkimų dieną.
Kandidatams taip pat reikia nedelsti, jei jie dar nori pasiekti savo būsimų rinkėjų ausis. Iš apklausų ir rinkėjų planų labai akivaizdžiai matome, kad net ir stebuklingai spalio mėnesį šoktelėję vieno ar kito kandidato reitingai gali būti nebepajėgūs pakreipti rinkimų svarstyklių, mat nemažas skaičius rinkėjų savo sprendimą gali jau negrįžtamai būti priėmę anksčiau.
