Euras įvestas, kainos nekyla, apyvartos auga, žmonės išlaidauja, bet pasigirti išaugusiomis algomis negali. Lietuvos statistikos duomenis ekspertai aiškina vienu reiškiniu, kuris ilgai nesitęs.
Kaip sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda, sakiusiems, kad po euro įvedimo viskas brangs, teko nusivilti, tačiau sunku paaiškini, kodėl taip kyla gyventojų išlaidos.
„Ne visiškai tiesa yra, kaip visi galvoja, kad kainos pakilo. Mes gebame įpirkti gerokai daugiau prekių netgi fizine apimtimi. Apyvartos palyginimas palyginamosiomis kainomis rodo, kad vartojimo masė išaugo. Be abejo, reikia stebėti, ar mūsų algos taip greitai augo, ar santaupas pravalgėme, ar skolinomės daugiau. Mūsų pajamos augo, bet toli gražu ne įspūdingai. Atlyginimai augo tarp 4-5 proc., bet tai nėra tas dydis, kuris galėtų paaiškinti mažmeninės prekybos apyvartų išaugimą. Santaupų lygis nesumažėjo, žmonės nepradėjo atsiiminėti savo indėlių, kad maitintų savo vartojimą. Taip pat nebuvo ir paskolų šuolio“, - svarsto ekonomistas.
Savo Facebook paskyroje jis iliustruoja Statistikos departamento duomenis: 2015 m. birželio mėn., palyginti su 2014 m. birželio mėn., mažmeninės prekybos įmonių apyvarta ūgtelėjo rekordiškai - 7,5 proc. palyginamosiomis kainomis, sausio-birželio mėn. - 4,8 proc., arba taip pat labai neprastai.
„Vienas iš atsakymų gali būti, kad padidėjo piniginės perlaidos iš užsienio, mat atsirado motyvacijos nuslėpti tikrąjį jų dydi tam, kad čia esantys žmonės neprarastų kompensacijų. Dėl tos priežasties galbūt statistika ne visiškai atspindi, kas realiai vyksta. Tačiau piniginės perlaidos niekada nebuvo Lietuvos vartojimo pagrindinis veiksnys, nebent kaip papildomas faktorius“, - priežastis įvardyti bando jis.
Pasak G. Nausėdos, baltarusių ir rusų atvažiavimas apsipirkti į Lietuvą irgi visko nepaaiškina, nes po valiutų devalvacijos jie čia mažai įperka.
„Jų gal nemažai atvažiuoja, bet perkamoji galia yra pastebimai sumažėjusi“, - teigia pašnekovas. Jis pastebi, kad maisto produktų, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių prekyba pirmąjį pusmetį buvo tik 1,9 proc. didesnė nei prieš metus, tuo tarpu IT, kultūros ir poilsio prekių, laikrodžių, juvelyrinių dirbinių ir kitų prekių apyvarta per metus padidėjo 13,4 procento.
„Iki galo nežinome realaus piniginių perlaidų iš užsienio masto. Taip pat ne viskas pabrango, yra, kas atpigo. Tarp atpigusių prekių yra mūsų vartojimo krepšelyje didelę dalį sudarantys degalai, pieno produktai. Pastariesiems išleisdami mažiau, savo dalį pajamų galime skirti kitoms prekėms ir paslaugoms pirkti. Štai dėl ko ne pirmo būtinumo prekių apyvarta išaugo ypač stipriai“, - spėja G. Nausėda.
Tuo tarpu ekonomistė Aušra Maldeikienė abejoja Statistikos departamento tyrimais, mat kainos paslaugų sektoriuje augo ženkliai, o toliau fiksuojama defliacija, taigi reikėtų peržiūrėti fiksuojamų prekių krepšelį.
„Turiu didelių klausimų statistikos departamentui, nes aišku, kad reikėtų tikrinti visą Lietuvą ir visą krepšelį. Tačiau natūralu, kad dienos pietūs Vilniuje yra ryškiai pabrangę. Tikrai 5 eurai, arba kiek daugiau nei 17 litų, yra daug ir tokių pietų nebūdavo, nebent verslo pietūs geresnėse kavinėse“, - pastebi ji.
Pasak A. Maldeikienės, tikėtina, kad žmonės pradėjo daugiau išlaidauti dėl to, kad kainos eurais vizualiai atrodo mažesnės. Dėl to, pasak jos, augo ir apyvartos, mat pardavus brangiau, gaunama daugiau pajamų. Su tokiu išlaidavimo paaiškinimu sutinka ir G. Nausėda.
„Iki tam tikro kainų lygio žmonės pasidavė tai iliuzijai ir užmerkia akis, kad prekė realiai kainuoja brangiau. Kadangi kaina eurais atrodo gana nedidelė, ne tiek ir sunku nusipirkti kavos puodelį. Tačiau žmonių tolerancijos dydis buvo gerokai mažesnis, kai kalbame apie prekes ir paslaugas, kurios kainuoja kelis šimtus eurų. Šioje prekių grupėje buvo dairomasi atidžiau, skaičiuojama, taigi, nujausdami pirkėjų nuotaiką, pardavėjai buvo atsargesni keldami kainas“, - tvirtina ekspertas.
Vis dėlto, pasak A. Maldeikienės, šis apgaulingas apsipirkinėjimas ilgai nesitęs, mat žmonės, atėjus šildymo sezonui, pradės atsakingiau prižiūrėti savo išlaidas.
„Manyčiau, kad metai yra ilgiausias periodas. Po vasaros grįžę žmonės pradės skaičiuoti šildymo sezonui, įsijungs sveikas protas. Jei vasarą sau gali leisti daugiau, tai nesistengi skaičiuoti“, - pastebi pašnekovė.
