Angela Merkel ir Francois Hollande‘as
Šį ketvirtadienį Ukrainos sostinėje Kijeve apsilankė ne tik JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, bet ir įtakingiausi Europos šalių lyderiai. Kijeve ketvirtadienio vakarą nusileido lėktuvas, atskraidinęs Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą, kuomet jie netikėtai pranešė kartu vykstantys į Kijevą, o penktadienį apsilankysiantys Maskvoje, kur bus tęsiamos diplomatinės pastangos rasti Rytų Ukrainą krečiančio konflikto sprendinį.
„Pasiūlysime naują sprendinį šiam konfliktui, pagrįstą Ukrainos teritoriniu vientisumu. Aptarsime tai su (Ukrainos) prezidentu (Petro) Porošenka, o penktadienį Maskvoje – su Rusijos prezidentu“, sakė F.Hollande'as per spaudos konferenciją.
Į Kijevą atvykę F.Hollande'as ir Vokietijos kanclerė A.Merkel iš karto nuvyko į Ukrainos prezidentūrą. Manoma, kad Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai gali pasiūlyti Kijevui ir Maskvai įšaldyti konfliktą Rytų Ukrainoje, nurodė vienas šaltinis, artimas trišalei kontaktinei grupei.
„Hollande'as ir Merkel tikriausiai pasiūlys paprasčiausią – Europos požiūriu – išeitį iš šios padėties. Atrodo, kad jų planas pagrįstas vadinamojo neapibrėžto statuso suteikimu Donbasui – tai reiškia, kad Europa veikiausiai kliaunasi Padniestrės sprendinio scenarijumi. Iš esmės tai yra konflikto įšaldymas“, – sakė šaltinis. Jis pridūrė abejojantis, kad su tokiu pasiūlymu sutiks prorusiški separatistai, paskelbę vadinamąsias Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.
„Neatmestina, kad toks sprendinys, jeigu jis bus pasiūlytas, suglumins LLR ir DLR, nes tai nesuteikia atsakymo į iššūkius, susijusius su tų teritorijų oficialia padėtimi ir jų gyventojų statusu, taip pat nepašalina ekonominės blokados klausimo“, – sakė šaltinis. Be to, Rusija pasiuntė signalų, kad svarstoma Jungtinių Tautų taikdarių įvedimo į Rytų Ukrainą idėja.
Tuo tarpu Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas žurnalistams sakė, kad Rusija tikisi, jog A.Merkel ir F.Hollande'as atsižvelgs į anksčiau V.Putino dėl šios krizės pasiūlytas priemones bet kokiame plane, kurį pateiks per derybas Maskvoje penktadienį. Patarėjas taip pat sakė, kad tas susitikimas yra „teigiamas žingsnis“.
„Rytoj esame pasiruošę konstruktyviai derėtis ir tikimės pasiekti tam tikrų susitarimų, kurie prisidėtų prie bendro padėties stabilizavimo, tiesioginių kontaktų tarp Kijevo ir Donbaso pareigūnų užmezgimo“, – kalbėjo jis. Maskva taip pat apgailestauja, kad JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, kuris ketvirtadienį lankėsi Kijeve, neatvyks į Maskvą, sakė J.Ušakovas.
Savo ruožtu, JAV viceprezidentas Joe Bidenas šią savaitę Briuselyje ir Miunchene taip pat susitiks su Europos šalių lyderiais, su kuriais tarsis dėl didesnės pagalbos Ukrainai bei griežtesnių ekonominių sankcijų Rusijai. Penktadienį J.Bidenas planuoja susitikti su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu ir kitais Europos Sąjungos lyderiais. Jis taip pat pasakys kalbą kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje. J.Bideno vizitas, per kurį jis dalyvaus trišalėse derybose su Ukrainos prezidentu P.Porošenka ir Vokietijos kanclere A.Merkel, vyks tuo metu, kai Vašingtone svarstoma, ar reikėtų Kijevą aprūpinti ginkluote, kuri būtų naudojama kovai su Rusijos remiamais separatistais.
„Visi tie klausimai bus aptariami: finansinė pagalba, spaudimo didinimas sankcijomis, taip pat tai, kaip mes galėtume veiksmingiausiai suteikti saugumo pagalbą Ukrainai“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango amerikiečių pareigūnas.
„Savo sankcijų politika, kaip ir savo saugumo pagalba, mes siekiame pakeisti paskatų struktūrą Rusijos atžvilgiu, skatindami spręsti šį konfliktą prie derybų stalo“, – aiškino pareigūnas.
JAV prezidento Baracko Obamos kandidatas į gynybos sekretoriaus postą Ashtonas Carteris trečiadienį Kongrese sakė palaikantis pasiūlymą aprūpinti Ukrainą ginamąja ginkluote. Šis jo pareiškimas labai skyrėsi nuo B.Obamos nacionalinio saugumo patarėjos pavaduotojo Beno Rhodeso išsakytos daug atsargesnės pozicijos, kai jis pabrėžė pavojų įsitraukti į stiprėjančių atsakomųjų veiksmų spiralę su Rusija ir tvirtino, kad ekonominės sankcijos yra geriausias būdas spausti Maskvą. Jungtinės Valstijos iki šiol teikė Ukrainai tik neletalinę karinę pagalbą, bet atsisakydavo aprūpinti Kijevą ginklais, sakydamos, kad nenori įsitraukti į netiesioginį karą su Rusija.
„Akivaizdu, kad žengiame į labai intensyvios diplomatijos laikotarpį“, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
Pastarosiomis savaitėmis smarkiai suintensyvėjusios kautynės Ukrainos rytuose nusinešė šimtus civilių gyvybių. Įnirtingiausi susirėmimai vyksta aplink strategiškai svarbų Debalcevės miestą, kuriame separatistai siekia apsupti vyriausybės pajėgas. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai paragino paskelbti trijų dienų paliaubas aplink nuniokotą miestą ir sudaryti sąlygas evakuoti kryžminėje ugnyje atsidūrusius civilius. Kaip rodo naujausia Jungtinių Tautų statistika, Rytų Ukrainoje nuo praeitų metų balandžio žuvo jau 5 358 žmonės.
