„Bebras“ - tai informatikos ir informatinio mąstymo konkursas, kurio tikslas – skatinti informatiką (ar kompiuterių mokslų studijas, ar kompiuteriją) ir informatinį mąstymą – ne tik tarp įvairaus amžiaus mokytojų ir mokinių, bet ir plačiajai visuomenei. Tai viena iš nedaugelio informatikos sričių, kuriai vadovauja Lietuva.
Kalbuosi su Valentina Dagiene, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesore, vadovaujančia šiems konkursams.
- Kaip ir kada gimė Bebro konkurso idėja? Kodėl pavadinta Bebro vardu?
- Informatikos ir informatinio mąstymo konkurso idėja gimė 2003 metų vasarą lankantis Suomijoje su informatikos ekspertais – kalbėjome, kaip ką reikėtų padaryti, kad informatikos mokslas taptų jaunimui patrauklesnis. Sukant ratą apie ežerą, į akis krito bebrų veikla. Bebras – atkaklus gyvūnas, užtvenkiantis srauniausias upes, ilgai triūsiantis ir pasiekiantis savo tikslų. Kilo idėja parengti įdomių uždavinių, įtraukti daugiau šalių, surengti konkursą, pavadinti jį „Bebro“ vardu. Beje, teoretikams informatikams gerai žinomas „Busy beaver“ žaidimas, pagrįstas Tiuringo mašinos principu. Konkursas buvo surengtas pirmą kartą 2004 metų rudenį.
- Kaip Bebras išaugo į tarptautinį lygį? Kurios pirmosios valstybės prisijungė prie šios iniciatyvos? Kiek valstybių dabar rengia „Bebro“ konkursus?
- 2005 metais sukvietėme kelių šalių pasitarimą Pasvalyje, ir po metų „Bebro“ konkursą pradėjo vykdyti Estija, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandai. 2007 metais prisidėjo Austrija, Latvija, Slovakija, dar po metų – Čekija ir Ukraina, paskui Italija, Suomija, Šveicarija ir taip toliau. Dabar yra virš 60 šalių.
- Koks apytikslis dalyvių skaičius Lietuvoje ir pasaulyje? Kaip jis keičiasi?
- Ne itin norime akcentuoti konkursą, o ypač – skaičius. Kur kas svarbiau, kad mokiniai džiaugtųsi spręsdami informatikos uždavinius, kad informatikos mokslas patrauktų jų dėmesį. Svarbu, kad ir mokytojams patiktų informatikos uždaviniai ir juose įžvelgtų visiems naudingus informatikos konceptus ir padėtų mokiniams ugdytis informatinį mąstymą. Na, bet vis tiek galime džiaugtis: šiemet Lietuvoje turėjome per 41 tūkstantį dalyvių! Pasaulyje duomenys dar renkami (pietų pusrutulio šalys konkursą darys vėliau, dabar pas juos atostogos). Iš 31 šalies gauti duomenys rodo, kad dalyvavo per 1,9 mln. mokinių.
- Daugelis Lietuvos įmonių projektams, renginiams įvardyti mėgsta parinkti angliškus žodžius. Atseit lietuviškų nesupras. Ar nejautėte kliūčių Jūsų veiklos plitimui dėl to, kad ji pavadinta lietuvišku žodžiu?
- Tikrai ne. Kaip tik visiems įdomu, dauguma pajuokauja, kad bent vieną žodį lietuviškai moka. Daugelis šalių ir svetaines bebro vardu pavadino, pavyzdžiui, Australija: www.bebras.edu.au; Belgija: www.bebras.be; Indonezija: www.bebras.be; Iranas: www.bebras.ir; Japonija: www.bebras.eplang.jp; Singapūras: www.bebras.simcc.org.
Nors mes neturime griežto susitarimo, gali vadinti ir savo kalba, pavyzdžiui, Nyderlandai: www.beverwedstrijd.nl; Šveicarija: www.informatik-biber.ch; Ukraina: www.bober.net.ua.
- Kurių klasių moksleiviai dalyvauja konkurse ir kaip pavyksta parengti skirtingo lygio užduotis įvairaus amžiaus moksleiviams?
- Nuo šiemet gali dalyvauti visų klasių mokiniai, nuo pirmosios iki dvyliktos. Šiemet pirmokai ir antrokai dalyvavo pirmą kartą ir jų buvo apie 1 500, ne taip jau blogai. Trečiokų-ketvirtokų buvo 2 500. Užduotys rengiamos tarptautiniu mastu: kiekviena šalis turi pateikti po 7-15 uždavinių įvairaus amžiaus grupėms, tada jie recenzuojami, paskui aptariami nedidelėse kelių šalių grupelėse, reitinguojami ir rūšiuojami. Taip parengiamas nemažas uždavinių rinkinys, iš kurių šalys pasirenka ir verčia į savo kalbą. Taip formuojame informatikos uždavinių kūrimo kultūrą, taip vienos šalys mokosi iš kitų, džiaugiamės pavykusiais įdomiais, inovatyviais uždaviniais. Sudėtingumo lygį nėra lengva nustatyti, mokslininkai bando tyrinėti, renka duomenis, spausdina straipsnius, gal surasime ateityje kokį paprastesnį vertinimo mechanizmą.
- Gal galite paminėti, kurios Lietuvos mokyklos ar kurie miestai aktyviausi?
- Aktyviausi dalyvavo mokiniai iš didžiausių miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių.
Aktyvios mokyklos: Kauno Jono Pauliaus II gimnazija, Panevėžio 5-oji gimnazija, Kauno „Saulės“ gimnazija, Vilniaus Žvėryno gimnazija.1-4 klasių mokiniai aktyviai dalyvavo iš Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos, Vilniaus Žiburio pradinės mokyklos, Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos. Tačiau šių mokyklų negalime vadinti aktyviausiomis, nes jose mokosi daug mokinių. Yra, pavyzdžiui, rajono mokyklų, kuriose mokosi nedaug mokinių, tačiau beveik visi mokiniai dalyvauja konkurse. Vėliau atliksime išsamesnę statistiką.
- Ar turite informacijos, kaip sekasi geriausiai sprendusiems uždavinius studijuoti, o gal ir darbuotis?
- Deja, tokių duomenų nerenkame, nors tikrai reikėtų. Vieną kitą sutinkame, dirbantį ar studijuojantį, kuris pasigiria, kad dalyvavo „Bebre“. Galime pasidžiaugti, kad kartais dalyvaujant susitikimuose tenka susipažinti su įmonių vadovais, kurie dalyvavo „Bebro“ konkurse, arba su absolventais, kurie dirba didžiausiose IT kompanijose ne tik Lietuvoje. Reikėtų sukurti ir Lietuvos „bebrininkų“ tinklą...
- Dabar daug kalbama apie tai, kad mokiniams reikia daugiau kūrybiškumo, o ne žinių. Ar „Bebras“ šia kryptimi lavina moksleivių protus?
- „Bebras“ turėtų būti vadinamas „iššūkiu“, o ne konkursu iš tikrųjų (anglų kalba – tai „challenge“), nes uždaviniai yra ne vadovėliniai, kiekvienas vis kitoks. Uždavinių kūrėjams nuolatos pabrėžiame, kad neturi būti tikrinama žinių, kad mokinys uždavinį galėtų išmąstyti. Teikiami ir interaktyvūs, dinaminiai uždaviniai, ypač jaunesniems mokiniams, reikia sumąstyti, kaip ką daryti.
- Dirbate moksliniame institute. Tokiose įstaigose mokslininkai vertinami tik pagal mokslinius straipsnius, išspausdintus tam tikruose moksliniuose žurnaluose. Kaip Jums pavyksta suderinti mokslinį darbą su praktine veikla „Bebre“?
- Norėdami rašyti straipsnius, turime turėti duomenų. „Bebras“ ar kitos tarptautinės sistemos padeda kaupti duomenis, tyrinėti, atrasti dėsningumus, pagaliau, projektuoti kompiuterines mokomąsias sistemas. Esant tarptautinei bendruomenei, lengviau atlikti tyrimus, daugiau idėjų, straipsniai įdomesni ir juos lengviau išspausdinti. Dirbti didelėje tarptautinėje bendruomenėje labai smagu, greičiau galima pamatyti naujas idėjas, mokytis vieni iš kitų.
- Įsivaizduoju, kad moksleiviai sprendžia uždavinius sėdėdami prie kompiuterių. Kokias žinias iš kompiuterijos turi turėti sprendėjas?
- Kaip minėjau, „Bebro“ moto, kad mokiniui nereikėtų jokių specifinių žinių, uždavinius gali išspręsti mąstydamas ir iš jų kai ko išmokti. Žinoma, reikia bendrųjų gebėjimų, matematikos pradmenų. Mokiniai naudojasi specialia konkursui skirta sistema, vadinamuoju „Bebro varžybų lauku“, tad jokių ypatingų kompiuterinių žinių nereikia.
- Dėkoju, gerb. profesore, už įdomų pokalbį.
***
Valentina Dagienė - Vilniaus universiteto profesorė. 2007 m. gavo Nacionalinę premiją už darbų ciklą „Informacinės technologijos bendrajam ugdymui: diegimo krypčių formavimas, mokomosios programinės įrangos kūrimas ir lokalizavimas“.
2016 m. tapo Europos skaitmeninio pasaulio moterimi.
Publikavusi daugybę informatikos vadovėlių mokykloms, yra kelių kompiuterijos žodynų bendraautorė.
Loreta Nikolenkienė,
Lietuvos žurnalistų sąjungos narė
