JAV Federalinio rezervo bankas (FED) trečiadienį padidino savo bazinę palūkanų normą nuo 0,25 proc. iki 0,5 proc. FED tai padarė pirmą kartą per dešimtį metų, nuo 2006-ųjų. Toks pagrindinės Jungtinių Valstijų finansų institucijos žingsnis rodo tikėjimą, kad JAV ekonomika įveikė 2007-2009 metų finansinės krizės sukeltas problemas. Pagaliau baigėsi užsitęsusios diskusijos, ar Jungtinių Valstijų ekonomika tapo pakankamai stipria, kad atlaikytų kilstelėjusias skolinimosi išlaidas. Sprendimą priėmė FED Atvirosios rinkos komitetas.
„Komiteto vertinimu, susidaręs darbo rinkos sąlygų pagerėjimas šiemet buvo pakankamai stiprus, be to, pareigūnai įsitikinę, kad vidutinės trukmės perspektyvoje infliacijos lygis kils iki siekiamų 2 procentų“, - nurodoma oficialioje JAV centrinio banko politiką apibrėžiančioje ataskaitoje.
Centrinė finansų institucija davė aiškiai suprasti, kad šis normos didinimas tampa palaipsniui vykdomo tolesnio proceso pradžia, o priimdami naują sprendimą pareigūnai daugiausiai dėmesio nuo šiol skirs vis dar tikslinio vidurkio nesiekiančiam infliacijos lygiui. Federalinis iždo bankas ketina atidžiai stebėti faktinės infliacijos pokyčius, kad galėtų apsispręsti, kada norma vėl turėtų būti padidinta, rašoma FED išplatintame pranešime. Atsižvelgiant į dabartines sąlygas, Federalinio iždo banko vadovų prognozėse, kaip ir anksčiau, numatoma, kad 2016 metais norma bus dar kartą didinama.
„Susidarius dabartiniam infliacijos tolimui nuo 2 proc. ribos, komitetas atidžiai stebės realų ir laukiamą šios progresą iki tikslinio vidurkio. Komitetas tikisi, kad ekonomikos sąlygos gerės taip, kad susidarytų būtinybė palūkanų normą didinti tik labai pamažu“, - kalbama ataskaitoje.
JAV centrinis bankas taip pat šiek tiek padidino kitų metų ekonomikos augimo prognozes – nuo 2,3 proc. iki 2,4 proc. Nemanoma, kad padidinta bazinė palūkanų norma paveiks ekonomikos augimą. Atvirkščiai, po šio sprendimo smarkiai šoktelėjo JAV akcijų rinkos.
Prieš tai bazinė palūkanų norma net septynerius metus – nuo 2008 metų gruodžio mėnesio – sudarė vos 0-0,25 procento. 2008 metais ši norma buvo septynis kartus sumažinta. Paskutinį kartą ji buvo didinta 2006 metų birželį.
„JAV federalinis rezervas ką tik pradėjo ciklą, kuris taps liberaliausiu politikos griežtinimu per visą istoriją, – sakė „Allianz“ ekonomistas Mohamedas El-Erianas. – FED deda visas pastangas, kad įtikintų rinkas, jog pradėjus „palaipsnį kelią“ palūkanų normų didinimo ciklas nebus tradicinis. Priešingai, jis įsimins kaip neįprastai liberalus politikos griežtinimas“.
JAV Federalinio rezervo banko sprendimas ekonomistams nebuvo netikėtas. Jie visus pastaruosius metus spėliojo, kad gi FED pagaliau ryšis šiam žingsniui.
„Toks sprendimas rodo tikėjimą, kad JAV ekonomika atsigauna po didžiosios finansinės krizės, – sakė „AMP Capital“ Sidnėjuje vyriausiasis ekonomistas Shane'as Oliveris. – Atsižvelgus į neslūgstančias defliacines rizikas ir lėtą pasaulinį augimą, Federalinis rezervas išliks atsargus ir ateityje palūkanų normas didins iš lėto.“
Tuo tarpu FED pirmininkė Janet Yellen trečiadienį pasibaigus dviejų dienų trukmės banko piniginės politikos komiteto posėdžiui surengtoje konferencijoje pareiškė, kad šiuo žingsniu „žymime susidariusios nepaprastosios žemų palūkanų normų taikymo padėties pabaigą“. Šiuo laikotarpiu norėta paskatinti ekonomikos atsigavimą po kilusios recesijos.
Yellen teigimu, Jungtinių Valstijų ekonomikos variklis „puikiai veikia“, o palūkanų didinimas rodo pareigūnų pasitikėjimą, kad ūkio plėtros atsigavimas ir toliau stiprės. Federalinio rezervo bankas rinkoms ji perdavė žinią: pareigūnai bus kantrūs ir ateityje palūkanas didindami neskubės, mat baiminamasi pakirsti ekonomikos atsigavimą. Oficialiame pareiškime teigiama, kad regiono ūkiui palankūs tik „palaipsniui atliekami didinimai“, todėl palūkanos „dar kurį laiką“ išliks žemos. Yellen keliskart spaudos konferencijos metu atkartojo ankstesnę ekonomistų nuomonę, kad ateityje normų didinimas bus vykdomas „palaipsniui“.
