Prieš 33 metus mirė japonų diplomatas Chiune Sugihara, kuris už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo pradžioje Kaune pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu. Tačiau į Lietuvą jis buvo atsiųstas turint slaptų tikslų, o dalis šiandien žinomų išduotų vizų yra klastotės. LRT.lt pateikia įdomius faktus apie šį diplomatą.

Prieš porą dienų paieškos sistema „Google“ savo piešinuku (doodle) pagerbė 1986 m. liepos 31-ąją mirusį diplomatą Chiune Sugihara.

Jis į Kauną 1939 m. vasarą dirbti atvyko pirmiausiai turėdamas žvalgybinių tikslų. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Lietuva tapo tam patogia valstybe, nes turėjo sieną tiek su nacistine Vokietija, tiek su Sovietų Sąjunga.

„Dabar visiškai akivaizdu, nors tuo metu nebuvo stipriai afišuojama, kad Sugihara čia atvyko pirmiausiai rinkti žvalgybinės informacijos“, – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prodekanas L. Venclauskas.

Stebėdamas karą, Sugihara apsisprendė gelbėti pabėgėlius, pirmiausiai žydus, nepaisydamas Japonijos Užsienio reikalų ministerijos draudimo. 1978 m. rašytame laiške jis prisimena: „Po nerimo ir kančių, pagaliau priėjau prie išvados, kad svarbiausias dalykas yra humanitarizmas.“

1939–1940 m. Kaune veikė 25 užsienio valstybių diplomatinės atstovybės, tačiau dauguma jų atsisakė teikti pagalbą karo pabėgėliams.

„Jie į šį klausimą, kad norime gauti dokumentus ir išvažiuoti iš Lietuvos, arba nereagavo visiškai, arba reagavo šabloniškais atsakymais, kad niekuo negalime padėti, pasaulis dabar kariauja, neseniai praūžė ekonominė krizė, tad saugome pirmiausiai savo piliečius“, – pasakojo L. Venclauskas.

Tačiau Japonijos konsulas Ch. Sugihara ir Nyderlandų diplomatas Janas Zwartendijkas sutiko pagelbėti pabėgėliams, kurių tuo metu Lietuvoje jau buvo apie 30 tūkstančių. Diplomatai nežinojo, ar jų išduodamos vizos ir leidimai išvykti iš šalies bus naudingi.

„Aš pasirašau, bet negarantuoju tavo laisvės“, – sakydavo Ch. Sugihara. Diplomatas neatsakė nė vienam pagalbos prašiusiam pabėgėliui, o žinia apie išduodamas vizas sklisdavo iš lūpų į lūpas.

Kai 1940 m. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, tranzitines vizas turintys pabėgėliai buvo kviečiami atvykti į NKVD būstinę, kur saugumo darbuotojai juos mėgino užverbuoti teikti informaciją iš tolimų šalių.

Dažniausiai į Japoniją iš Lietuvos pabėgėliai vykdavo Transsibiro geležinkeliu, o kelionė kainavo 500 JAV dolerių, todėl buvo įkandama toli gražu ne visiems.

Ch. Sugihara išdavė apie 6 tūkst. tranzitinių vizų. Kiek pabėgėlių išgelbėjo J. Zwartendijkas nežinoma, nes pasitraukdamas iš Lietuvos jis visus registrus sunaikino.

Dalis vizų, su kuriomis į Japoniją atvykdavo pabėgėliai, buvo suklastotos, todėl iš karo ištrūkusių žmonių skaičius viršija oficialius Ch. Sugihara sąrašus. Paaiškėjo, jog lenkų pogrindis klastodavo dokumentus ir Ch. Sugihara antspaudą, o pats diplomatas apie tai greičiausiai žinojo.

Taip pat suklastotos vizos buvo parduodamas juodojoje rinkoje.

Japonijos pasieniečiai suprato, kad dalis atvykėlių turi kitiems asmenims išrašytas vizas, nes jos buvo kopijuojamos nesuprantant įrašų, tačiau nuspręsdavo nekelti šio klausimo. „Būdavo nusprendžiama, jei jau Japonijos atstovas išdavė vizą, negalime prieštarauti jo darbui“, – pasakojo L. Venclauskas.

Vilniuje lankęsis Ch. Sugihara sūnus Nobuki Lietuvos centriniame archyve aptiko suklastotų vizų, kuriose nukopijuoti bereikšmiai įrašai japoniškais rašmenimis. Tačiau jie šios kalbos nesuprantantiems pareigūnams įtarimo nekeldavo.

Chiune Sugihara yra itin gerbiamas Lietuvoje, Japonijoje ir visame pasaulyje. 1985 m. prieš pat mirtį jam buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, nors Japonijos valdžia jo nuopelnus pripažino tik vėliau.

Šiandien Kaune, buvusiose konsulato patalpose, veikia Ch. Sugihara ir jo darbui skirtas muziejus. 2001 m. Vilniuje, Neries krantinėje, buvo pasodinta diplomato vardu pavadinta sakurų alėja, apie jį sukurti keli dokumentiniai filmai.

Tikslią diplomato darbo kambario kopiją turistai gali rasti ir gimtajame Ch. Sugihara Yaotsu įrengiame muziejuje, esančiame Humaniškumo parke. Šio miestelio mokyklose vaikai yra supažindinami su Ch. Sugihara darbu ir Lietuva, mokosi paprastų lietuviškų žodžių.

2019 m. buvo atidarytas šiam diplomatui skirtas muziejus Tokijuje. Čia eksponuojamos vizų, diplomato rankraščių kopijos, nuotraukos, išgelbėtųjų sąrašai.

Viena originali Ch. Sugihara pasirašyta viza aukcione buvo parduota už 10 tūkst. eurų.

Šiandien prie Ch. Sugihara atminimo puoselėjimo prisideda jo vaikai ir anūkai. 2015 m. Japonija pateikė Ch. Sugihara išduotų vizų sąrašus, kuriuose yra visų išgelbėtojų pavardės, įtraukti į UNESCO Pasaulio atminties registrą, tačiau šis prašymas buvo atmestas.