Nuo pilietinio karo iki gaujų smurto ir sausros – kai kurios humanitarinės krizės pasaulyje sulaukia kur kas mažiau žiniasklaidos dėmesio ir finansinės paramos negu kitos bei yra menkiau žinomos. Apačioje išvardintos penkios pagrindinės 2015-ųjų humanitarinės krizės, kurios, humanitarinės pagalbos organizacijų teigimu, nusipelno didesnio dėmesio pasaulinėje scenoje.
Centrinės Amerikos ištremtieji
Nevaldomas smurtas tarp gaujų, skurdas ir darbų trūkumas kiekvieną mėnesį priverčia šimtus žmonių palikti „Šiaurinio trikampio“ šalis – Salvadorą, Hondūrą ir Gvatemalą, bei ieškotis darbo ir prieglobsčio Jungtinėse Valstijose ir Lotynų Amerikos šalyse.
Salvadore ir Hondūre – šalyse su aukščiausiais pasaulyje žmogžudysčių lygiais – ištisi miestų rajonai yra kontroliuojami galingų gatvės gaujų, naudojančių turto prievartavimą, seksualinį smurtą prieš mergaites ir moteris, grasinimus, žudymus ir priverstinį vaikų verbavimą, kad įgalintų savo valdžią.
„Turime tokią situaciją, kuri paveikia tūkstančių žmonių gyvenimus dėl plačiai paplitusio smurto, susijusio su organizuotu nusikalstamumu. Mes čia turime priverstinę tremtį“, - sako Vicente Raimundo, Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos departamento (ECHO) regioninio biuro Centrinei Amerikai, Meksikai ir Karibams direktorius.
„Didžiausią nerimą mums kelia iš savo namų bėgantys žmonėms, nes jiems kyla pavojus, jų giminaičiai galbūt buvo išžudyti, arba jie baiminasi, jog bus sekantys. Juos būtina apsaugoti. Tai labai didelė problema, ir mums reikia įdėti kur kas daugiau pastangų ją sprendžiant“, - kalbėjo jis iš Nikaragvos sostinės Managvos.
Kad pabėgtų nuo gaujų smurto, šeimos neretai iš pradžių persikrausto į kitus rajonus ar miestus savo šalyje, ir tik tada siekia prieglobsčio užsienyje, daugiausia Panamoje ir Kosta Rikoje.
„Tai yra užslėptas miesto fenomenas, kurį pastebėti plika akimi labai sunku. Tačiau tai nereiškia, kad ši problema neegzistuoja“, - pridėjo Raimundo.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) spalio mėnesį pranešė užfiksavusi penkiskart didesnį politinio prieglobsčio prašymų skaičių į Jungtines Valstijas iš „Šiaurinio trikampio“ patenkančių žmonių tarpe, palyginus su 2008 m.
Pietų Sudano pabėgėlių krizė
Pietų Sudanas, gavęs nepriklausomybę nuo Sudano 2011-aisiais, 2013 m. gruodį smuko giliai į pilietinį karą, kai politinė krizė įžiebė susirėmimus tarp prezidentui Salvai Kiirui lojalių pajėgų ir sukilėlių, susivienijusių su jo buvusiu pavaduotoju Rieku Macharu.
Konfliktas iš naujo atvėrė kelią etniniams nesutarimams, kurie nukreipė Kiiro atstovaujamus Dinka žmones prieš Macharo etninius nuerus. Rugpjūtį buvo pasirašytas taikos susitarimas, tačiau abi pusės pakartotinai kaltino viena kitą paliaubų pažeidimais, ir susirėmimai tęsėsi toliau.
Dvejus metus trunkantis pilietinis karas jau nusinešė daugiau nei 10 000 žmonių gyvybes, dar 1,6 mln. privertė bėgti iš savo namų, kai kuriems jų ilgą laiką slapstantis pelkėse ir džiunglėse, kad pabėgtų nuo susirėmimų. 185 000 pietų sudaniečių taip pat glaudžiasi JT bazėse, o dar beveik 650 000 pabėgo į kaimynines šalis.
Jauniausia šalis pasaulyje taip pat susiduria su bado grėsme. Apie 2,4 mln. žmonių jau kenčia nuo didžiulio alkio, o Vienybės valstijoje apie 30 000 gyventojų rizikuoja patirti badą, mat yra atkirsti nuo humanitarinės pagalbos, kuri juos pasiekti gali tik iš oro.
„Pietų Sudane gyventi labai sudėtinga tiems keliems milijonams žmonių, kurie susiduria su neaprūpinimu maistu ir konfliktu. Tačiau ši krizė tarptautinėje žiniasklaidoje sulaukia labai mažai dėmesio“, - sako Shaheenas Chughtai, humanitarinės pagalbos agentūros „Oxfam“ politikos ir kampanijų vicedirektorius.
Pietų Sudano krizė taip pat yra viena didžiausią finansavimo trūkumą patiriančių humanitarinių krizių. Šio mėnesio duomenimis, iki šiol surinkta vos 19 proc. iš tų $659 mln., kurių JT reikia Pietų Sudano regioniniam pabėgėlių atsako planui sudaryti, į kurį būtų įtraukta Kenija, Uganda bei Etiopija.
Centrinės Afrikos Respublikos konfliktas
Centrinė Afrikos Respublika (CAR), buvusi Prancūzijos kolonija, į chaoso sūkurį pateko 2013-ųjų pradžioje, kai musulmonai „Seleka“ sukilėliai perėmė daugiausia krikščioniškos šalies kontrolę, o jos vykdomi žiaurumai susilaukė krikščionių kovotojų atsako. Nuo to laiko visoje šalyje, ypač jos sostinėje Bangyje, religinių susirėmimų metu buvo nužudyta tūkstančiai žmonių.
„Pastarojo meto popiežiaus vizitas sekundėlei atkreipė pasaulio dėmesį į CAR, bet vos keli žmonės žino, kas yra šalies sostinė ar kur ji apkritai yra. Tarptautinei bendruomenei neįdomios CAR problemos“, - įsitikinęs Davidas Cantero, medicininės pagalbos organizacijos „Doctors Without Borders“ (MSF) atstovas.
Manoma, kad 2,7 mln. žmonių – daugiau nei pusei CAR populiacijos – trūksta maisto, geriamo vandens, medicininių paslaugų bei vaistų, skelbia JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras. Žmonių, priverstų bėgti iš savo namų, kad išvengtų susidūrimų su kovojančiomis pusėmis, skaičius taip pat pakilo beveik 20 proc., nuo 378 400 rugsėjį iki 447 500 lapkritį, teigia UNHCR. Be to, pusė milijono žmonių jau pabėgo iš šalies, maždaug pusė iš jų – į kaimyninį Kamerūną.
Dauguma šalies viduje perkeltų asmenų yra įkalinti anklavuose, nepasiekiami valstijų vadovybės ir prancūzų bei JT taikdarių. Gruodžio 13 d. rinkėjai nepabūgo ginkluotų grupuočių smurto ir gąsdinimų, ir atidavė savo balsus konstituciniame referendume, laikomame gyvybiškai būtinu žingsniu link konflikto užbaigimo. Vos po poros dienų „Seleka“ lyderis savo šiaurės rytinę tvirtovę paskelbė autonomiška valstija.
Gilėjanti Jemeno krizė
Jemenas stabilumą prarado po 2011 m. revoliucijos, kurios metu buvo nuverstas ilgametis lyderis Ali Abdullah Salehas, o praėjusiais metais šalyje įsiplieskė atviras pilietinis karas, kai buvęs prezidentas susivienijo su husių sukilėliais siekdamas atsiimti valdžią ir susilaukdamas karinės Persijos įlankos arabų šalių intervencijos.
Pastarosiomis dienomis bandoma užtikrinti, kad kariaujančios pusės laikytųsi taikos paliaubų susitarimo ir pradėtų JT organizuojamas taikos derybas Šveicarijoje, siekiant užbaigti konfliktą, per kurį buvo nužudyta beveik 6 tūkstančiai žmonių.
„Jemenui nepavyksta pagrindinėje Vakarų žiniasklaidoje susilaukti tokio dėmesio, kurio nusipelno“, - sako „Oxfam“ atstovas Shaheenas Chughtai.
Saudo Arabijos kariniai lėktuvai dar kovą pradėjo bombarduoti husių ir jų sąjungininkų iš Jemeno kariuomenės pozicijas. JT žiniomis, mažiausiai 5 800 žmonių, beveik pusė jų – civiliai, žuvo prasidėjus tiems oro antskrydžiams, o humanitarinės pagalbos organizacijų teigimu, humanitarinė situacija dar labiau suprastėjo.
Dabar daugiau nei 21 mln. žmonių Jemene reikalinga kokia nors humanitarinė pagalba, kad išgyventų, t.y. 80 proc. populiacijos, įskaitant 2,3 mln. žmonių, kurie buvo prievarta iškeldinti iš savo namų.
„Kančios, kurias šis konfliktas kelia žmonėms, yra su niekuo nesulyginamos. Kiekvieną kartą, kai kalbuosi su moterimis, vaikais ir senoliais, iš pirmų lūpų girdžiu pasakojimus apie pavojingas jų keliones į Džibutį, Etiopiją ar Somalį“, - anksčiau šį mėnesį sakė Claire Bourgeois, UNHCR regioninių pabėgėlių koordinatorė Jemenui.
Globalinis El Nino pavojus
Nuo Etiopijos, Malavio, Papua Naujosios Gvinėjos iki Hondūro ir Haičio, dešimtys milijonų žmonių iš viso pasaulio susiduria su stipriais El Nino ekstremalaus oro reiškiniais.
El Nino – Ramiojo vandenyno vandens paviršiaus temperatūros šiltėjimas – įtakoja vėjų susidarymą ir gali paskatinti milžiniškus potvynius bei visa naikinančias sausras įvairiuose pasaulio kampeliuose, tokiu būdu sumažindamas derlių ir apsunkindamas žmonėms galimybes prasimaitinti.
El Nino įtaka yra tokia plačiai išsikerojusi visame pasaulyje, kad labai sunku suvokti jo tikrąjį mastą, sako humanitarinės pagalbos agentūros. Ekspertų teigimu, dabartinio El Nino poveikis, kuris suintensyvės 2016 m., gali būti didžiausias nuo 1997-98 m.
„Oxfam“ duomenimis, iki 50 mln. žmonių visame pasaulyje 2016 m. galimai susidurs su vandens ir/arba maisto trūkumu, susijusiu su El Nino.
„Iš tiesų tai yra ne viena krizė, bet daugelis, - skelbia „Oxfam“ anksčiau šią savaitę išplatintoje ataskaitoje. – Dabar tarptautinis dėmesys yra sutelktas į labiausiai paveiktas šalis, tačiau tarptautinis atsakas privalo būti kur kas stipresnis, kad užtikrintume, jog ir kitų šalių neištiks tragedija.“
Maždaug 2,3 mln. žmonių Centrinėje Amerikoje, dauguma jų – ūkininkai ir jų šeimos, kitąmet prašys pagalbos maistu dėl milžiniškų pasėlių nuostolių ir augančių maisto kainų, teigia JT Pasaulinė maisto programa (WFP).
Daugiau nei 10 mln. etiopų, arba 1 iš 10 šalies gyventojų, ateinančiais metais neturės pakankamai maisto dėl El Nino sukeltų sausrų, praneša labdaros organizacija „Save the Children“.
Pietryčių Azijoje El Nino paprastai yra siejamas su sausromis ir miškų gaisrais Indonezijoje, tapusiais vienais didžiausių istorijoje. Kitos pietryčių Azijos šalys, ypač Indija ir Šri Lanka, 2016-aisiais susidurs su didžiuliais potvyniais, skelbia JT.
