Kas slypi už mūsų Saulės sistemos ribų?
1960-ieji. Green Bank observatorijoje Vakarų Virdžinijoje jaunas astronomas, vardu Frankas Drake‘as, atliko pirmą kruopščią ateivių civilizacijos paiešką kosmoso erdvėje. Jis nukreipė 85 pėdų skersmens radijo teleskopo lėkštę į dvi netolimas, į Saulę panašias žvaigždes, ir įjungė dažnį, kurį, jo manymu, tarpžvaigždinėms komunikacijoms gali naudoti ateivių civilizacija.
Tačiau žvaigždės tylėjo.
Taip gimė SETI, arba nežemiško intelekto paieškos – astronominių paieškų forma, kuri užvaldė visos planetos žmonių vaizduotę, bet iki šiol nesugebėjo aptikti nė mažyčio „labas“. Paaiškinimą pasirinkite patys: ateivių apskritai nėra; jie pernelyg toli; jie uždari ir abejingi; jiems labiau patinka kompiuteriniai žaidimai; jie mus stebi su šiokia tokia nuostaba ir spėlioja, kada mes užaugsime.
Tačiau dabar kai kurie SETI tyrėjai ragina imtis agresyvesnių veiksmų: vietoje paprasčiausio klausymosi, mes turėtume patys transliuoti žinutes, nutaikytas į neseniai rastas, aplink tolimas žvaigždes besisukančias planetas, teigia jie. Tokiomis „aktyviomis paieškomis“ mes drąsiai paskelbsime apie savo egzistavimą ir pamėginsime pradėti dialogą.
Nenuostabu, kad tai yra vertinama kontroversiškai, dėl... Na, dėl klingonų ir kitų blogųjų ateivių.
„Nežemiškų protingų būtybių reakcijos į žinutę iš Žemės šiuo metu negalima nuspėti, - teigiama peticijoje, kurią pasirašė 28 mokslininkai, tyrėjai ir idėjiniai lyderiai, tarp kurių yra ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas. – Mes nieko nežinome apie jų ketinimus ir sugebėjimus, todėl neįmanoma prognozuoti, ar jos bus nusiteikusios draugiškai, ar priešiškai.“
Tačiau šis baiminimasis neturi pagrindo, teigia aktyvių paieškų šalininkai. Jų teigimu, net jeigu kosmose yra nedraugiškai nusiteikusių būtybių, jos apie mus jau žino. Taip yra todėl, kad televizijos ir radijo transliacijos iš Žemės į kosmosą sklinda šviesos greičiu. Ateiviai su pažengusiais prietaisais taip pat gali aptikti mūsų navigacinius radaro signalus ir pamatyti, kad mes apšviečiame savo miestus.
„Mes jau nesąmoningai išsiuntėme signalus į kosmosą, kurie įspės ateivius apie mūsų buvimą per pastarųjų 70 metų radijo bangų transliacijas ir gatvių apšvietimą, - teigia Sethas Shostakas, SETI instituto Kalifornijoje astronomas, pasisakantis už agresyvesnius paieškų metodus. – Šio spinduliavimo neįmanoma sustabdyti.“
Aktyvių paieškų dilema
Tai tiesa tik iš dalies, teigia kritikai. Jie primena, kad toks netyčinis nutekėjimas, kaip televizijos laidų atveju, sklinda į visas puses ir yra silpnas, bei kur kas sunkiau nustatomas nei sąmoningas, siaurai sutelktas signalas, siunčiamas žinomai planetai. Tie patys kritikai taip pat pažymi, kad mokslininkai rodo prastą formą bandydami pradėti tokią tarpžvaigždinę komunikaciją negavę likusios žmonijos leidimo. Be to, kyla klausimas ir dėl to, kas tiksliai turėtų būti skelbiama žinutėje žvaigždėms.
Tokiu būdu viena didžiausių mokslo paslapčių – ar mes esame vieni Visatoje? – užduoda keblų politinį ir kultūrinį klausimą: kas turi kalbėti už Žemę? Diskusija apie diplomatinius komunikacijos su ateiviais protokolus nėra vienas iš pagrindinių kada nors surengtų mokslinių debatų. Tačiau ji sulaukė daugybės dėmesio San Chosė vykusiame didžiulio masto mokslo renginyje – Amerikos mokslo plėtros asociacijos (AAAS) kasmetiniame suvažiavime.
SETI pradininkė ir astronomė Jill Tarter, neutraliai žiūrinti į agresyvesnes paieškos pastangas, susitikimo metu šia tema organizavo simpoziumą. Prieš jį, du idėjos šalininkai, jau minėtas Shostakas ir Douglas Vakochas, pasirodė naujienų konferencijoje kartu su mokslinės fantastikos rašytoju Davidu Brinu bei planetų mokslininku Davidu Grinspoonu.
„Aktyvios paieškos yra SETI, kaip disciplinos, augimo atspindys, - sakė Vakochas, psichologas bei SETI instituto Tarpžvaigždinių žinučių kūrimo direktorius. – Tai gali būti būtent tas metodas, kuris leis mums kontaktuoti su gyvybe už Žemės ribų.“
Tuo tarpu Brinas, pasirašęs peticiją, protestuojančią prieš aktyvių protingos gyvybės paieškų kampaniją, įspėjo, kad mes nežinome, kas mūsų laukia, ir neturėtume manyti, kad ateiviai būtinai yra nusiteikę geranoriškai. Jis sakė, kad yra maždaug 100 galimų įvykių scenarijų, kurie paaiškina, kodėl mes iki šiol nieko iš jų negirdėjome. Maždaug tuzinas tokių scenarijų yra nemalonūs, sakė jis.
10 000 civilizacijų
Mokslininkams vienam su kitu ginčijantis, žilagalvis, akiniuotas vyriškis salės gale tyliai klausėsi. Mylimam SETI pradininkui Frankui Drake‘ui šiandien jau 84-eri. Taip, tai tas pats Drake‘as, sukūręs Drake‘o formulę, kurią jis greitosiomis parašė 1961 m. Ši formulė leidžia apskaičiuoti bendrauti su žmonija galinčių civilizacijų skaičių. Tačiau, jo teigimu, mums dar pernelyg anksti pradėti aktyvias jų paieškas. Mes paprasčiausiai neturime pakankamai žinių, sako jis: „Manau, kad šiuo metu tai būtų laiko gaišimas. Tai būtų tas pats, tarsi bandytume siųsti el. laišką kam nors, kieno el. pašto adreso dar nežinome, ir kieno vardo taip pat dar nežinome.“
Pagal jo formulę, Visatoje yra apie 10 000 ateivių civilizacijų, kurias galėtume aptikti, jeigu ieškotume tinkamose vietose su tinkamais prietaisais.
„Tai tik tos 10 000, kurias mes galime rasti. Jų yra kur kas daugiau, - aiškino Drake‘as. – Kur kas daugiau jaunų civilizacijų, kurių neįmanoma aptikti, nes jos neturi išvystytų technologijų, ir vyresnių, kurios jas turi, bet šios yra tokios pažengusios, kad jie nešvaisto energijos veltui.“
Egzoplanetos – esančios už mūsų Saulės sistemos ribų – pirmą kartą buvo aptiktos 1995 m. NASA „Kepler“ kosminis teleskopas ir kitos observatorijos kosmose bei ant žemės iki šiol aptiko daugiau nei 1 000 tokių planetų. Astronomai sako, kad mūsų galaktikoje gali būti dešimtys milijardų planetų, esančių „gyvenamoje zonoje“. Ir, kaip sakė Carlas Saganas, mūsų galaktika yra tik viena iš milijardų ir milijardų galaktikų.
Tačiau kiek tų potencialiai gyvenamų planetų iš tiesų turi gyvybę? Niekas to nežino, nes mes dar nežinome, kaip gyvybė gimė Žemėje. Kokia tikimybė, kad nesudėtinga, mikrobinė gyvybė evoliucionuos į sudėtingus, daugialąsčius organizmus, o po to – į būtybes su didelėmis smegenimis?
„Šie faktoriai tiesiog yra visiškai nežinomi. Tai puikus būdas sukataloguoti mūsų neišmanymą, - sakė Tarter. – Mums įdomu, kiek skirtingų būdų yra turėti tą dalyką, kurį vadiname gyvybe. Ir mums įdomu, ar žmonija gali turėti ilgą ateitį.“
Signalo sulauksime ir mes?
O jeigu ateiviai pasiųstų signalą mums? Statistiškai, greičiausiai aptiktume labai seną, o ne jauną civilizaciją. Tai atsiremia į tą faktą, kad Visata yra 13,8 mlrd. metų senumo. Jeigu mes gautume ateivių siunčiamą signalą, mažai tikėtina, kad jis būtų iš civilizacijos, kuri tik neseniai tapo komunikabili.
Tačiau Tarter nesijaučia atbaidyta nulinių SETI rezultatų. Jos manymu, mūsų gebėjimas aptikti signalus, nors ir smarkiai pagerėjo nuo 1960-ųjų, ir toliau lieka ribotas.
„Mes ištyrėme vieną aštuonių uncijų stiklinę vandens iš viso vandenyno“, - teigia ji.
Tačiau kitokios nuomonės laikosi Geoffas Marcy, astronomas, atradęs daugumą egzoplanetų, kuris taip pat dalyvavo San Chose surengtoje diskusijoje. Marcy, kuris, kaip ir Davidas Brinas bei Elonas Muskas, pasirašė peticiją prieš aktyvias protingos gyvybės paieškas, sakė, kad keisčiausia tai, jog mes radome visas tas tolimas egzoplanetas, bet neradome jokių protingų civilizacijų įrodymų.
„Stiprių radijo signalų, televizijos transliacijų, robotizuotų kosminių aparatų, obeliskų Mėnulyje nebuvimas – visa tai leidžia spėti, kad mūsų galaktikoje nėra technologiškai pažengusios gyvybės“, - sakė Marcy.
Tačiau, kad ir kaip virtų diskusijos, greičiausiai niekas artimiausiu metu nesiųs signalų ateiviams.
„Mums reikia priemonių, kad pradėtume tikrą pasaulinį dialogą, o tada imtumėmės veiksmų“, - sakė Tarter, kuri pažymėjo, kad ši problema atspindi kitus daug dėmesio AAAS susitikime sulaukusius debatus klausimu, ar reikia į viršutinį atmosferos sluoksnį paleisti aerozolius, kurie atspindėtų spindulius ir kovotų su globaliniu atšilimu. To niekas artimiausioje ateityje taip pat nedarys, tačiau staiga žmonės ėmė diskutuoti apie šias esmines planetos valdymo ir globalinių sprendimų priėmimo problemas, o tai ir yra svarbiausia.
Nežemiškos gyvybės ieškojo ir anksčiau
Žinoma, pavieniai ateivių medžiotojai visuomet gali patys ieškoti nežemiškų civilizacijų – ir jie tai jau daro. Pavyzdžiui, rusų astronomas Alexanderis Zaitsevas ne kartą į artimiausias žvaigždžių sistemas siuntė žinutes. Tai darė netgi NASA, kai 2008 m. link Šiaurinės žvaigždės pasiuntė Bitlų dainą „Across the Universe“ („Regiu tai kaip naujo amžiaus pradžią, amžiaus, kuriame mes bendrausime su milijardais planetų iš visos Visatos“, - tada sakė Yoko Ono).
Frankas Drake‘as taip pat dalyvavo aktyviose ateivių paieškose 1974 m. Tai buvo tik efektingas triukas, koncepcijos pademonstravimas per Aresibo observatorijos Puerto Rike atstatymo lėšų rinkimo renginį. Jis link Heraklio žvaigždyno žvaigždžių spiečiaus pasiuntė užkoduotą žinutę, kurioje apibūdino DNR sudarančius elementus, mūsų Saulės sistemos planetos, žmogaus ūgį ir t.t. Šis žvaigždžių spiečius nuo mūsų yra nutolęs per maždaug 25 000 šviesmečių.
Tikimybė, kad kas nors kada nors gaus šią žinutę, yra kone nulinė, bet mokslininkas spėjo patekti į tuometinio Britanijos karališkojo astronomo, sero Martino Ryle‘o, nemalonę, kuris manė, kad tai daryti buvo neapdairu. Tačiau pats Drake‘as dėl to nesirūpina: „Bet kas, kas mus bent 100 metų lenkia technologiškai, gali aptikti eilines mūsų transliacijas“.
