Dieviškoji aktorė, Šiaurės sfinksas, Sniego karalienė – Greta Garbo (1905–1990 m.) buvo vadinama įvairiais skambiais titulais. Ji labai vengė viešumo, todėl apie talentingą aktorę buvo sukurtas scenos deivės mitas.
„Tai tobuliausias veidas, paliestas ledinio šalčio, nušlifuotas degančios liepsnos, švelnus lyg kalnų upelio nugludintas brangakmenis ir toks nuostabus, toks gražus, kad net kelia baimę”, – buvo kalbama apie ją.
Kino legenda ir viena pirmųjų Holivudo superžvaigždžių Greta Lovisa Gustafsson gimė Stokholme 1905 metų rugsėjo 18 dieną nepasiturinčioje šeimoje. Greta turėjo brolį Sveną Alfredą (1898–1967 m.) ir seserį Alvą Marią (1903–1926 m.).
Paauglystėje nuo tuberkuliozės mirus tėvui, pablogėjo šeimos finansinė padėtis, todėl Greta buvo priversta mesti mokyklą ir pradėti dirbti. Iš pradžių – kirpykloje, vėliau – pardavėja universalinėje parduotuvėje. Jos vadovai vėliau pasamdė merginą dirbti modeliu, penkiolikametės Gretos fotografijos pasirodydavo laikraščiuose. Ją pastebėjo komedijų režisierius Ericas Petscheris ir 1920-aisiais pasiūlė nedidelį vaidmenį filme „Peter the Tramp”.
Įgijusi patirties, mergina nusprendė įstoti į Stokholmo karališkojo dramos teatro aktorių mokyklą. Po kelerių metų susipažino su žymiu švedų režisieriumi Mauritzu Stilleriu, kuris ją įsuko į Holivudą. Prieš tai jis ją daug ko išmokė – etiketo, taisyklingos kalbėsenos, skoningai rengtis.
Nusifilmavusi filmuose „Saga apie Gestą Berlingą” (1924 m.) ir „Gatvė be džiaugsmo” (1925 m.), Greta Garbo tapo žinoma visame pasaulyje. Tylus, netgi nuobodus aktorės veidas ekrane virsdavo stebuklu – leisdavo žiūrovui įskaityti slapčiausias moters sielos paslaptis. Greta Garbo gebėjo itin išraiškingai ir ekspresyviai reikšti emocijas, o prireikus – ir jas suvaldyti.
Stiprių, rimtų vaidmenų ji sulaukė įžengusi į ketvirtąją dešimtį. Pripažinimą jai pelnė įkūnyta Mata Hari, Švedijos karalienė Kristina, Margarita Gotjė ir Ninočka. Amžininkai pastebėjo, kad kai į kiną atėjo garsas, Greta Garbo puikiai su tuo susidorojo, skirtingai nei kitos pasaulinio garso aktorės. Jos moteriškas pasitikėjimas puikiai derėjo su giliu, net šiek tiek vyrišku balsu.
Greta Garbo nedalydavo autografų, itin nenoriai duodavo interviu, neatsakinėdavo į gerbėjų laiškus, nesikalbėdavo net su kolegomis, nedalyvaudavo premjerose. Tačiau kalbama, kad vis dėlto ji ateidavo į kino teatrus pasislėpusi po juodais akiniais – norėdavo stebėti žiūrovų reakciją į naujai pasirodžiusį jos filmą.
Nors ji liaupsinama kaip aktorė, tačiau šiltų atsiliepimų kaip apie žmogų nedaug. Kalbama, kad ji buvo vaikiškai egoistiška ir žiauri. Kino žvaigždė kartą užsiminė, kad jos nusivylimas pasauliu gimė praradus didžiąsias gyvenimo meiles: tėvą, seserį ir režisierių, kuris formavo jos karjerą.
Greta Garbo niekada nebuvo ištekėjusi ir neturėjo vaikų, todėl jos asmeninis gyvenimas visuomet kėlė didžiulį susidomėjimą. Aktorė buvo užmezgusi romanus su kolegėmis Barbara Kent, Marie Dressler, Paulette Duval ir poete bei scenarijų autore Mercedes de Acosta. Ne be pėdsako praėjo ir jos pažintis su Marlene Dietrich per nebyliojo filmo „Gatvė be džiaugsmo” filmavimą 1925 m. Vokietė garsiąją švedę apibūdino kaip „pasipūtusią, savanaudę ir truputį nepatikimą draugę“.
Jei yra bent vienas aktorius, kuris įstrigo atmintyje kartu su Greta Garbo, tai Johnas Gilbertas. Su juo žvaigždė vaidino keturiuose filmuose ir užmezgė aistringą meilės romaną, kuris nuvedė net iki altoriaus. Vestuvių dieną prie jo lūkuriavo J.Gilbertas, bet Greta Garbo taip ir nepasirodė.
Kitas aktorės gerbėjas – fotografas Cecilis Beatonas. Nors pats buvo homoseksualas, jos rankos siekė net 20 metų. Gerbėjas nepasidrovėjo parašyti apie ją knygą ir atskleisti, kad aktorė neskaitė knygų, nesilankė teatre, netobulėjo kaip asmenybė. Jos nedomino absoliučiai niekas.
Greta Garbo buvo užmezgusi romaną ir su rašytoju Erichu Maria Remarque’u. Pasitraukusi iš kino pasaulio G.Garbo užmezgė naujus santykius su aktoriais Gary Cooperiu, Maurice’u Chevalier bei Jeanu Gabinu. Be jų, Greta turėjo meilės romaną su graikų magnatu Aristoteliu Onassiu. Dirigentas Leopoldas Stokowskis dėl aktorės net išsiskyrė su žmona, bet Greta už muziko tekėti nepanoro.
Paskutinis Gretos Garbo karjeros filmas buvo „Dviveidė” (1941). Dar per šios juostos filmavimus aktorė galutinai nusprendė pasitraukti iš kino ir viešojo gyvenimo ir ėmė gyventi atsiskyrėlės gyvenimą. Ji taip netroško dėmesio, kad net nesiteikė atvykti 1955 m. atsiimti jai skirto garbės „Oskaro” už viso gyvenimo kūrybą.
Legendinė aktorė mirė sulaukusi 84-erių, 1990 m. balandžio 15 dieną Niujorke.