Lietuvoje jau tradicija tapęs varžymasis tarp Vilniaus ir Kauno miestų dėl to, kurio gi iš jų kalėdinė eglutė šiemet yra gražiausia šalyje, nerimsta ir šiemet. Tačiau į lenktynes įsitraukė ne tik kitų didmiesčių – Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – skarotosios, bet ir mažesnių miestelių eglutės, papuoštos įspūdingais žaisliukais, švieselėmis, bei gimusios iš unikalių idėjų. Kviečiame pasigrožėti 2015 m. Lietuvos žaliaskarėmis. O kuriai iš jų jūs atiduotumėte gražiausios titulą?
Vilniaus eglutė
Vilniaus eglutė šiemet tiesiog sužavėjo pasaulį – ji pateko į gražiausių pasaulyje Kalėdų eglučių sąrašus. Juose sostinės eglė puikuojasi šalia Vašingtono, Melburno, Lisabonos ir kitų miestų žaliaskarių.
Eglutė Katedros aikštėje šias Kalėdas pasitinka papuošta masyvių, suapvalintų langų motyvais ir primena pasakų namelį. Ryškiai apšviesti langai visus kviečia į vidų, kur visą šventinį laikotarpį po eglės šakomis kasdien galima bus klausytis pasakų. Taip simboliškai sostinė pasitinka 2016 metus, kurie Lietuvoje paskelbti Bibliotekų metais ir bus skirti skaitymo skatinimui visoje šalyje.
„Man Šv. Kalėdos pirmiausia asocijuojasi su šeima, buvimu kartu ir papuoštų namų jaukumu“, – sakė šių metų eglės idėjos autorius dizaineris Dominykas Koncevičius. Ne vieną eglę sostinės Katedros ir Rotušės aikštėse papuošęs menininkas įsitikinęs, kad šių metų Vilniaus eglė – labiausiai vykęs jo kūrinys.
„Šių metų tema pasirinkome pasakas, pasakų skaitymą, knygas. Todėl norėjosi sukurti kažką pasakiško. Pamanėme, kad visai smagu būtų eglutės viduje skaityti pasakas. Taigi, pradėjau galvoti apie eglutę-namelį“, – pasakojo jau 10 metų Kalėdų puošmenas kuriančioje įmonėje „Švenčių studija“ dirbantis D.Koncevičius.
Jau ne pirmus metus Katedros aikštėje puošiama ne iš kurio nors šalies miško atgabenta tikra eglutė, o speciali metalinė konstrukcija, dengta tikromis eglių šakomis.
„Mūsų įmonės nuostata, kad gražiausios Lietuvos eglutės turi likti miške, todėl mes eglei naudojame planinių miškų kirtimų metu surinktas šakas“, – sakė „Švenčių studijos“ direktorė Jolanta Tūraitė.
Kauno eglutė
Kaune lapkričio 28-ąją įžiebta eglutė, kaip ir kasmet, pasižymi išskirtinumu – nors ji pati vintažinės išvaizdos, tai pirmoji Lietuvoje eglutė, tiesiogiai prijungta prie interneto. Prie jos kauniečiai gali rasti įvairių interaktyvių, į žmones reaguojančių objektų: arkliuką, mikrofoną, sukamą rankeną. Jie internetu sujungti su interaktyviais eglutės papuošalais, kurie suaktyvinti ima judėti. Kauno kalėdinė eglutė turi interneto svetainę www.kaunoeglute.lt, į kurią automatiškai talpinamos svečių nuotraukos.
Nors Kauno eglė atrodo lyg tikra daugiau nei 18 metrų aukščio žaliaskarė, ji sukurta iš maždaug pusšimčio atskirų eglučių. Mišku kvepianti eglė papuošta dideliais, 80-120 centimetrų dydžio senovinius primenančiais papuošalais. Jau septintus metus iš eilės pagrindinė eglutės autorė – kaunietė menininkė Jolanta Šmidtienė. Ji kartu su menininkų ir savanorių komanda pagamino 45 muziejuose rastų senovinių stiklinių papuošalų kopijas.
„Pati norėjau, kad eglutė būtų tokia, kaip mano vaikystėje, kada tėvai parveždavo eglutę iš miško tikrą, kvepiančią, ne dekoratyvinę, ne adaptuotą, ne keninę, netgi ne sidabrinę, o pačią tikriausią eglutę. Bet kaip ją padaryti tokią didelę? Tokios didelės eglutės paprastai neužauga. Jeigu ir užauga, labai sunku padaryti, kad ji graži būtų. Mes nusprendėme ją sudėti iš paprastų kertamų eglučių. Pats medis iš Lietuvos miškų, klasikinė žalia eglutė“, - teigė J. Šmidtienė.
„Aš ją vadinu paprastai – senovinė eglutė. Kiti vadina vintažine. Tiesiog vaikystės pasaka – kvepianti mišku, primenanti tam tikrus vaikystės atsiminimus, pasakas H. K. Anderseno – tai ir Spragtukas, ir Alavinis kareivėlis“, - pasakoja J. Šmidtienė.
Klaipėdos eglutė
Lyjant lietui ir pučiant smarkiam vėjui įžiebta uostamiesčio eglutė – tarsi dryžuotas megztinis.
„Šiemet sukurti eglutės puošybos dizainą patikėjome klaipėdietei dizainerei Rūtai Bučytei. Norėjome, kad ji, kaip klaipėdietė, išjaustų, kas aktualiausia uostamiesčio gyventojas, kas jiems būtų jaukiausia. Taip ir gimė projektas – dryžuota Kalėdų eglutė, kuri tarsi įsijuosusi į spindulinį megztinį švies iš toli“, – pasakojo trečius metus konkursą statyti pagrindinę Klaipėdos šventinę eglę laimėjusios bendrovės „Švenčių studija“ direktorė Jolanta Tūraitė.
Šventinėje eglutėje, kuri ir šiemet yra dirbtinė, dominuoja balta ir mėlyna spalvos. Ant eglutės pakabinta girliandų su 37 tūkst. LED lempučių, todėl ji – itin šviesi ir spindinti.
Šiaulių eglutė
Šiaulių eglutė ir miesto kalėdinės puošmenos apskritai šiemet pateko į tikrą kontroversijų sūkurį. Užkliuvo tiek ne itin įspūdingai papuošta pagrindinė miesto eglė, tiek prie jos neseniai pastatyta klykiančios mergaitės skulptūra, tiek nevykusios miesto centre esančio prekybos centro „Saulės miestas“ puošmenos. Negana to, kiek vėliau kilęs uraganinis vėjas vertė ir siaubė ne tik miesto, bet ir užmiesčio eglutes.
„Šiaulius papuoš tikra, ne sukurta, Kalėdų eglė. Viskas, kas vyks šalia jos, bus tikra ir nuoširdu. Labai norėčiau, kad daug vaikų auginančios šeimos mūsų mieste pajustų tikrą ir nuoširdų dėmesį“, – dar prieš įžiebiant eglę sakė Šiaulių miesto meras A. Visockas.
Vis dėlto panašu, kad kalėdinę dvasią pajuto ne visi šiauliečiai. Socialiniame tinkle „Facebook“ miestelėnai kėlė nuotraukas, kuriose matoma dar neįžiebta pagrindinė miesto eglė verkiančios mergaitės skulptūros fone. G. Lukošaičio skulptūra „Verksmas“ pačiame Šiaulių miesto centre buvo atidengta dar rugsėjį. Jau tuomet ji mieste sukėlė dideles aistras, o paties menininko teigimu, skulptūra siunčia žinutę, kad sovietiniu laikotarpiu lietuviai gyveno „gipsuotų besišypsančių vaikų pasaulyje“, kai realybėje buvo daromi žiaurūs nusikaltimai žmonijai. Todėl esą geriau skulptūra su verkiančiu vaiku, o realybėje – besišypsantys vaikai.
Panevėžio eglutė
Na, o Panevėžys šiemet, rodos, pasiryžęs nekartoti ankstesnių metų klaidų, kai daug ažiotažo sukėlė kreiva ir skurdžiai papuošta miesto eglė. Dabar ji – ištaiginga ir spindinti puošmenomis. Šiemet dailią kalėdinę eglutę miestui padovanojo panevėžiečiai Valentinas ir Bronislava Gaidelioniai.
„Eglė bus dekoruojama dviejų spalvų girliandomis, dar niekur nenaudoto dizaino puošmenomis su integruotais tūriniais bumbulais ir dinaminiais efektais. Blyksinčios girliandos keisis keliskart per valandą ir nušvis mirgančio sniego/žvaigždžių efektu“, - prieš įžiebimą buvo rašoma savivaldybės tinklalapyje.
36 Druskininkų eglutės
Druskininkai šventinį laikotarpį pasitinka išskirtinai pasipuošę – netoliese jau tradiciniu tapusio Kalėdinių eglučių parko spindi didžioji miesto eglė, o šalia jos įrengta prakartėlė su gyvomis avimis. Prakartėlę puošia druskininkiečių menininkų Antano Česnulio ir Gintauto Akstino sukurtos medinės šventosios šeimynos ir trijų karalių skulptūros.
Druskininkų Kalėdinių eglučių parke šiemet suspindo net 36 didesnės ir mažesnės originalios eglutės, sukurtos aktyviausių savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų. Pirmaisiais metais parke nušvito 12 eglučių, antraisiais metais mirgėjo jau 21 originali žaliaskarė, praėjusiais metais parke puikavosi 29-ios eglutės, o šiais metais visus džiugina net 36-ios.
Palangos eglutė
Palanga šiemet save titulavo Kalėdų šviesos miestu ir išties pasistengė šį titulą pateisinti. Šviesos akcentų gausu įvairiose kurorto vietose. O štai originaliai papuošta pagrindinė miesto eglutė ir šiemet, jau trečius metus, bus „linksma“.
„Jau kelerius metus palangiškius ir svečius Palangos žaliaskarė džiugina savo išskirtinumu – šiemet muzikuojanti eglė savaitgaliais ir švenčių dienomis nustatytomis valandomis gros bei „šoks“ šviesos šokį pagal skambančias kalėdines melodijas“, – teigė Palangos kultūros centro vadybininkas Nerijus Stasiulis.
Palanga itin pasistengė, jog ir miestiečiai, ir visi atvykusieji pajustų artėjančių Kalėdų dvasią – tiek eglės puošybos elementai, tiek ir visos miesto šventinės dekoracijos šiais metais yra atnaujintos. Iš apšvietimo stulpų „šypsosi“ nykštukai ir angelai, medžių šakos padabintos girliandomis. Šventinės nuotaikos netrūksta ir J. Basanavičiaus gatvėje. Ją tradiciškai padabino Kalėdų eglių alėja.
