Kontroversiškas, sąmojingas ir sarkastiškas, Galilėjo Galilėjus vis plėtė mokslinių atradimų ribas, dėl ko dažnai įsiveldavo į nemalonumus, pavyzdžiui, perdarė ir iš esmės patobulino 1608 metų išradimą teleskopą, kuriuo padarė daug svarbių astronominių atradimų. Kai kurie jų tik patvirtino tai, kuo jis buvo jau seniai įsitikinęs - kad Kopernikas buvo teisus, 1543 metais iškėlęs teoriją, jog Žemė nestovi vietoje, o sukasi apie Saulę.
Galilėjus gimė 1564 metais Pizoje, Italijoje. Jis studijavo matematiką ir astronomiją, o vėliau ir dėstė šio miesto universitete. Galilėjaus darbai apie judėjimo dėsnius prieštaravo visuotinai priimtoms Aristotelio idėjoms ir konservatyviame Pizos fakultete sukėlė tokį priešiškumą, jog 1591 metais jam teko išeiti iš darbo. Norėdamas įkvėpti laisvės, jis išvyko į Florenciją. Dirbdamas Padujos universitete (1592-1610 metais) jis dar labiau sustiprino savo kaip originalaus mokslininko reputaciją. Jo paskaitų klausytis atvykdavo studentai iš visos Europos.
1613 metais Galilėjus paskelbė veikalą, kuriame karštai gynė Koperniko teoriją. Jis patraukė ir Romos Katalikų Bažnyčios dėmesį. 1616 metais jis gavo šaukimą atvykti į Romą ir stoti prieš inkvizicijos susirinkimą. Po pirmosios apklausos Galilėjus buvo išteisintas, tačiau inkvizitoriai jam nurodė atsisakyti eretiškos Koperniko teorijos apie besisukančią Žemę; jų teigimu, Koperniko teorija apskritai negali būti nei priimta, nei ginama. Galilėjus pažadėjo inkvizicijai nebeginti pasmerktos doktrinos ir iš tiesų kelerius metus užsiėmė kitais darbais. Tačiau 1632 metais jis vėl sugrįžo prie Koperniko temų ir paskelbė savo veikalą „Dialogas apie dvi svarbiausias pasaulio sistemas“.
„Dialogas“ pasirodė itin sunkiu popiežiui Urbonui VII metu. Visai neseniai buvo išleista kitų pripažintomis tiesomis abejojančių knygų, tad Galilėjaus veikalas pasirodė kaip dar vienas iššūkis popiežiaus valdžiai. 1632 metų rudenį inkvizicijos susirinkimas įsakė Galilėjui atvykti į Romą ir atsakyti už „Dialogą“. Teisindamasis metų našta ir silpna sveikata, sunkumais keliaujant žiemą bei maro protrūkiu Florencijoje, Galilėjus prašė atidėti kelionę. Tačiau inkvizitoriai nenusileido. 1633 metų vasarį, pirmąjį Gavėnios sekmadienį, Galilėjus neštuvais atgabentas į Romą.
Teismas prasidėjo 1633 metų balandžio 12 dieną vadovaujant dominikonui, inkvizicijos vyriausiajam komisarui Vinčenzui Makulanui, kuris paklausė Galilėjaus, ar jis žinąs ar bent numanąs, kodėl buvo pašauktas į teismą.
„Numanau, - atsakė Galilėjus, - kad turiu atsiskaityti už savo neseniai išleistą knygą.“ Jis patvirtino, kad knyga yra jo darbas, bendrais bruožais nusakė jos turinį ir prisipažino, kad šią knygą parašė būdamas Florencijoje, per septynerius ar aštuonerius metus.
Galiausiai Makulanas nutarė paleisti kaltinamąjį ir skyrė jam namų areštą. Paskutinę balandžio savaitę Makulanas slapta aplankė Galilėjų ir patarė, kad ilgo teismo ir daugybės nemalonumų jis gali išvengti tik pripažinęs savo klaidą. Kai balandžio 30 dieną Galilėjus atvyko į antrąjį posėdį, jis pareiškė, kad pernelyg susižavėjo savo paties atradimais ir sureikšmino Koperniko idėją. „Mano klaida, - sakė jis, - buvo tai, kad aš pasidaviau tuščiagarbėms ambicijoms.“
Trečiasis teismo posėdis įvyko gegužės 10 dieną. Galilėjus išsakė visus savo gynybos argumentus. Baigdamas kalbą jis paprašė teismo atleidimo. Tačiau popiežius vis dar buvo nepatenkintas. Liepos 16 dieną, popiežiui Urbonui reikalaujant, turėjo būti surengta dar viena apklausa, „net grasinant kankinimais“. Tačiau inkvizitoriai kankinimais negrasino. Paskutinės apklausos metu, birželio 21 dieną, Galilėjus sutiko su visais inkvizicijos reikalavimais ir puolė ant kelių, pasirengęs išklausyti nuosprendį: „Tyra širdimi ir nuoširdžiai tikėdamas atsižadu minėtų klaidų, erezijų ir visų kitų nuodėmių bei apskritai visų kitų klaidų, erezijų ir sektų, prieštaraujančių Šventajai Bažnyčiai, prakeikiu jas ir bjauriuosi jomis. Prisiekiu, kad ateityje niekada nei raštu, nei žodžiu neginsiu nieko, kas galėtų sukelti panašias abejones dėl manęs. Priešingai, sužinojęs apie kiekvieną eretiką ar įtariamąjį erezijomis, pranešiu apie jį inkvizicijai.“
Vėliau buvo pasakojama, kad Galilėjus baigė savo atsižadėjimo kalbą pusbalsiu ištaręs žodžius „Eppur su muove“ - „O vis dėlto ji sukasi“. Tiesa, šis teiginys nėra patvirtintas.
Galiausiai Galilėjus pradėjo gilintis į naujas sritis ir niekada negrįžo prie Koperniko teorijos. 1658 metais, likus ketveriems metams iki mirties, jis išleido savo traktatą „Du naujieji mokslai“, kuris tapo šiuolaikinės fizikos ir inžinerijos pagrindu. Tuo tarpu jo „Dialogas“ net iki 1855 metų išbuvo Vatikano uždraustų knygų sąraše.
