Laikinasis išlaidų planas, kurį Ilinojaus įstatymų leidėjai antrus metus iš eilės priėmė vietoj valstijos biudžeto, sparčiai sekina valstijos „juodos dienos“ fondą ir vis daugiau dėmesio atkreipia į didžiules ir ilgalaikes finansų valdymo problemas.
Specialiojoje sąskaitoje, kurioje, pasak ekspertų, privalo būti apie $1,5 – $3 milijardo galimam ekonominės krizės atvejui, praėjusį penktadienį tebuvo vos $180 milijonų. Vos per kelias savaites likutis sąskaitoje, kurioje turėtų būti valstijos santaupos, pasieks nulį.
Nepriklausomos finansinės atsakomybės stebėjimo grupės ir mažiausiai viena stambi kredito reitingų agentūra sako, kad Ilinojaus žingsnis ištuštinti santaupų fondą ir paskirti jame esančius $275 milijonus padengti tokias išlaidas kaip maistas ir vaistai žmonėms, esantiems valstijos valdomose įstaigose, nes jau 16 mėnesių nesugebama priimti biudžeto, reiškia, kad kai (ne „jei“) prasidės recesija, nauji mokesčiai ir biudžeto išlaidų apkarpymai bus dar labiau „drakoniški“.
Naudoti atsargines santaupas kasdienėms išlaidoms nėra jokia naujiena Ilinojuje, kur, pasak ekspertų, ištisus dešimtmečius buvo priiminėjami politiškai populiarūs trumpalaikiai sprendimai, kasę vis gilesnę finansinę duobę. Ilinojus turi šimtus milijardų siekiančių skolų ir prognozuojama, kad šiais metais išleis beveik $8 milijardais daugiau, nei surinks pajamų.
„Iš esmės Ilinojus toliau apsimeta, kad niekada neateis jokios krizės“, – sako Čikagoje veikiančios mokesčių ir politikos tyrimų organizacijos „Civic Federation“ vadovas Laurence’as Msallas.
George’o Msono universiteto Mercatus centro sausį paskelbtame tyrime konstatuojama, kad dauguma valstijų neturi sukaupusios pakankamai pinigų, kad susitvarkytu su tipiniu pajamų sumažėjimu, lydinčiu recesiją. Geriausiai pasirengusios valstijos – įskaitant Aliaską, Vakarų Virdžiniją ir Nebraską – turi pakankamai lėšų, kad padengtų pajamų trūkumą daugumoje numatomų recesijos scenarijų. Šešios valstijos, įskaitant Kanzasą, Naująjį Džersį ir Arkanzasą, santaupų neturi.
Ilinojus buvo vertinamas kaip prasčiausiai pasirengusi valstija iš visų, turinčių santaupų, nes jis naudoja šias lėšas kasdienėms išlaidoms kaskart, kai pritrūksta pinigų pagrindiniame biudžete. Santaupų maksimumas varijuoja nuo $226 milijonų iki $275 milijonų, tačiau kasdienis likutis dažniausiai yra nulis, arba netoli jo.
Gubernatorius Bruce’as Rauneris sakėsi norįs įsteigti tikrą „juodos dienos“ fondą, tačiau šias kalbas nutraukė biudžeto aklavietė. Respublikonas gubernatorius nesutaria su demokratų kontroliuojamais Atstovų rūmais nei dėl praėjusių, nei dėl dabartinių fiskalinių metų biudžeto. Valstijos įstatymai ir teismo nutarimai pareikalavo atlikti kai kuriuos mokėjimus, pavyzdžiui, įmokas pensijų fondams, valstijos darbuotojų atlyginimus ir sąskaitas už paslaugas neįgaliesiems ir našlaičiams. Tačiau kitoms sąskaitoms buvo leidžiama kauptis kelis mėnesius; štai penktadieniui valstijos kontrolieriaus administracijos neapmokėtos sąskaitos siekė $7,5 milijardo.
Ilinojus buvo vertinamas kaip prasčiausiai pasirengusi valstija iš visų, turinčių santaupų, nes jis naudoja šias lėšas kasdienėms išlaidoms kaskart, kai pritrūksta pinigų pagrindiniame biudžete. Santaupų maksimumas varijuoja nuo $226 milijonų iki $275 milijonų, tačiau kasdienis likutis dažniausiai yra nulis, arba netoli jo.
Prieš pat liepos 1-ąją priimtas laikinasis išlaidų planas turi užtikrinti valstijos darbą dar 6 mėnesiams ir išnešti įstatymų leidėjus per lapkričio mėnesio rinkimus, po kurių jie tikina planuojantys priimti tikrą biudžetą.
Raunerio administracija ir demokratų lyderiai sutaria, kad biudžeto krizės akivaizdoje naudoti santaupas padengti tokioms išlaidoms, kaip degalai policijos automobiliams ar maistas ir vaistai kaliniams bei veteranų slaugos namų gyventojams, buvo tinkamas sprendimas.
„Juodos dienos fondas yra skirtas ypatingiems atvejams. Nemanau, kad galima ginčytis, jog dabartinė situacija neatitinka juodos dienos apibrėžimo“, – sakė Raunerio biudžeto direktorius Timas Nudingas.
Laikinąjį išlaidų planą palaikiusi demokratų senatorė Heather Steans taip pat remia ir abipartines pastangas sukurti tikrą santaupų fondą, kuris finansuojamas būtų tada, kai valstijos įsiskolinimai sumažėtų iki $1 milijardo, o pajamos pasiektų tam tikrą lygį. Planuojama nustatyti gaires, kada gubernatorius galėtų naudoti šias lėšas. Tačiau net jei jiems pavyks susitarti, greičiausiai praeis daug metų iki tol, kol valstija bus pajėgi pradėti kaupti šioje sąskaitoje pinigus. Pirmiausia, žinoma, politikams reikėtų kuo greičiau išsikapanoti iš absurdiškos biudžeto aklavietės.
