Senegalo prezidentas Macky Sallas pavadino $1,9 mlrd. Europos paramą siekiant suvaldyti nelegalią migraciją „nepakankama“. Ši parama buvo vienas iš kelių punktų, dėl kurių per šios savaitės susitikimą Maltoje susitarė Europos ir Afrikos šalių lyderiai, aptarę būdus, kuriais būtų galima sumažinti į Europą atvykstančių migrantų srautą. Lyderiai taip pat pabrėžė, kad abu žemynai turėtų artimiau bendradarbiauti spręsdami šią didžiulę pastarojo meto problemą.
Susitikimas buvo suplanuotas iškart po to, kai balandžio mėnesį iš Libijos išplaukusiame laive nuskendo maždaug 800 migrantų. Prezidentas Sallas, šiuo metu taip pat vadovaujantis Vakarų Afrikos regioninei grupei ECOWAS, žurnalistams po susitikimo sakė, jog pažadėtų pinigų „neužteks visai Afrikai“. Vis dėlto, kiek vėliau, per užbaigiamąją spaudos konferenciją, jis pavadino šią finansinę paramą „labai gera pradžia“.
Šalių lyderiai taip pat susitarė padidinti studentams ir mokslininkams išduodamų Europos Sąjungos vizų skaičių, kovoti su kontrabandininkais žmonėmis ir bendradarbiauti grąžinant nelegalius migrantus į jų gimtąsias šalis Afrikoje.
Europos Sąjungos prezidentas Donaldas Tuskas sakė, jog susitikimo metu buvo susitarta dėl „ilgo sąrašo konkrečių veiksmų, kurie bus realizuoti iki 2016 m. pabaigos“.
„Mes neturime jokių iliuzijų, kad galime pagerinti šią situaciją per vieną dieną, tačiau esame pasiryžę suteikti savo gyvybėmis rizikuojantiems žmonėms alternatyvų“, - sakė jis.
Europos Sąjungos finansinės paramos fondas yra skirtas „didinti stabilumą ir prisidėti prie geresnio migracijos valdymo“, skelbia oficialus ES pranešimas. Jis taip pat turėtų „padidinti ekonomines galimybes, saugumą ir plėtrą“ šalyse, kurių tarpe, be Senegalo, yra ir Nigerija, Eritrėja bei Libija.
Šie pinigai bus išleisti:
- Ekonominėms programoms kuriant naujas darbo vietas;
- Sveikatos ir švietimo paslaugų gerinimui;
- Migracijos valdymo gerinimui, „įskaitant nelegalios migracijos sustabdymą“;
- Konfliktų prevencijos metodams.
$1,9 mlrd. finansinė parama bus papildoma suma prie tų $20 mlrd., kuriuos ES kiekvienais metais jau skiria plėtros palaikymui Afrikoje, pažymėjo Tuskas.
Jungtinių Tautų duomenimis, maždaug 150 000 žmonių iš tokių Afrikos šalių kaip Eritrėja, Nigerija ir Somalis jau leidosi į pavojingą kelionę Viduržemio jūra, tačiau šį skaičių užgožė maždaug 650 000 naujų migrantų atvykimas iš Sirijos ir kitų šalių per Turkiją ir Graikiją.
Migrantams mėginant kirsti pavojingus Viduržemio jūros vandenis, jau žuvo daugiau kaip 3 000 žmonių.
Politologų teigimu, krizė šiemet prasiveržė taip greitai, kad Europos lyderiams sunkiai sekasi ją įveikti ir suformuluoti kokią nors nuoseklią strategiją.
Be kita ko, ES trečiadienį taip pat spaudė Afrikos lyderius atsiimti atgal tūkstančius žmonių, kurie neatitiko politinio prieglobsčio reikalavimų, po to, kai migrantų naštos nepakelianti Slovėnija pasekė Vengrijos pėdomis ir pradėjo statyti spygliuotą sieną ties savo pasieniu, siekiant sulaikyti tūkstančius lūkuriuojančių migrantų, tokiu būdu padidindama įtampą su kaimynine Kroatija. Tuo tarpu Švedija, taip pat sunkiai pakelianti pabėgėlių bangą, ketvirtadienį tapo dar viena ES šalimi, paskelbusia laikiną pasienio kontrolę.
Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos, beveik 800 000 žmonių šiemet nelegaliai pasiekė Europą plaukdami jūra. ES prognozuoja, kad iki 2017-ųjų žemyną gali pasiekti dar 3 mln. migrantų.
Europiečių teigimu, dauguma afrikiečių atvyksta ieškodami darbo ir geresnio gyvenimo, taigi nėra politiniai pabėgėliai ir turėtų būti sugrąžinti atgal į tas šalis, iš kurių atvyko, tačiau daugelis jų specialiai vyksta be jokių asmens dokumentų ir privalo laukti kelis mėnesius, kol jų tapatybės bus patikrintos ir jie galės būti sugrąžinti atgal.
