Nuo 2015 m. vasaros, kai Europą sugniaužė precedento neturinti pabėgėlių krizė, jau daug kas pasikeitė, tačiau net praėjus dvejiems metams ji nerodo jokių pasitraukimo ženklų – iki šio laiko Europą per Viduržemio jūrą pasiekė jau maždaug 1,5 milijono naujų atvykėlių.
Bandydamos sumažinti pabėgėlių srautą, dauguma Europos šalių sugriežtino savo politinio prieglobsčio suteikimo taisykles ir sustiprino pasienių kontrolę. 2016-aisiais Europos Sąjunga pasirašė prieštaringai vertinamą migrantų mainų susitarimą su Turkija, siekiant sustabdyti į Senąjį žemyną iš Vidurio Rytų plūstančių migrantų bangą. Na, o šiais metais Italija priėmė naujas agresyvias priemones sustabdyti migracijai per Viduržemio jūrą iš Šiaurės Afrikos, paremiant Libijos pakrantės sargybos pastangas ir nusitaikant į nevyriausybines organizacijas, veikiančias ties šalies pakrante.
Sulig kiekvienu mėnesiu, atvykstančių naujų migrantų skaičius krenta, bet tai nereiškia, kad krizė galutinai baigėsi. Žmonės, ieškantys alternatyvių patekimo į Europą kelių, persikėlė toliau į vakarus – kaip matoma iš pastarojo meto naujų atvykėlių bangos į Ispaniją per šiaurės Maroką – kai tuo tarpu kiti migrantai iš nevilties renkasi net ir tokius kelius, kaip pavojingas ir karo draskomas Jemenas.
Štai viskas, ką turite žinoti apie situaciją Viduržemio jūroje.
Kodėl nevyriausybinės organizacijos stabdo migrantų gelbėjimo operacijas Viduržemio jūroje? Trys humanitarinės pagalbos grupės, veikiančios Viduržemio jūroje – „Doctors Without Borders“ (MSF), „Save the Children“ ir „Sea Eye“ – sustabdė savo migrantų gelbėjimo operacijas rugpjūčio mėnesį, savo sprendimą grįsdamos nuogąstavimais dėl saugumo po to, kai Libija uždraudė užsienio šalių laivams veikti jos vandenyse. MSF praneša, kad „vis priešiškesnė aplinka“ pavertė jų pastangas beprasmėmis, o „Sea Eye“ teigia, jog Libijos vyriausybė „kelia grėsmę“ nevyriausybinėms organizacijoms.
Kuo užsiima Libijos pakrantės sargyba? Libija išplėtė savo teritoriją į tarptautinius vandenis, apribodama prieigą prie jų humanitarinės pagalbos laivams. Libijos karinis jūrų laivynas, sustiprintas susitarimo su Italija, neseniai paleido įspėjamuosius šūvius į mažiausiai vieną humanitarinės pagalbos laivą, patruliuojantį toje teritorijoje. Libijos karinio jūrų laivyno atstovas Ayoubas Qassemas CNN sakė: „Mums jau iki gyvo kaulo įgriso tos organizacijos. Jos didina imigrantų skaičių ir remia žmonių kontrabandininkus. Tuo pačiu, jos kritikuoja mus, kad mes negerbiame žmonių teisių.“
Libija laikosi savo teisės veikti už savo teritorinių ribų, kurios apima 12 jūrmylių nuo kranto. Pasak „Save the Children“, Libija išplėtė tą zoną iki 70 jūrmylių nuo savo pakrantės. Šis žingsnis ir lėmė priešpriešą su nevyriausybinių organizacijų laivais, veikiančiais ties Libijos oficialių teritorinių vandenų riba.
Kokią pagalbą Italija teikia Libijos pakrantės sargybai ir kodėl? Rugpjūčio mėnesį Italija pranešė dislokuojanti du savo karinio jūrų laivyno laivus Libijos pakrantėje – patrulių laivą bei techninės ir logistinės paramos laivą – didindama pastangas sustabdyti nelegalią migraciją ir žmonių kontrabandą į Europą. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai Jungtinių Tautų pripažįstama Libijos nacionalinė vyriausybė paprašė pagalbos. Tačiau šią iniciatyvą sukritikavo humanitarinės pagalbos organizacijos, kurios įspėja, kad tai pastatys migrantų gyvybes į dar didesnį pavojų.
Kokius apribojimus Italija įvedė nevyriausybinėms organizacijoms? Liepos pabaigoje Italijos parlamentas pristatė prieštaringai vertinamą „elgsenos kodeksą“, skirtą nevyriausybinėms organizacijoms, vykdančioms migrantų gelbėjimo misijas Viduržemio jūroje. Jame nustatyta:
• Draudimas veikti Libijos teritoriniuose vandenyse, išskyrus mirtino arba skubaus pavojaus atvejais;
• Draudimas padėti migrantams telefoniniais skambučiais;
• Draudimas perkelti išgelbėtus migrantus į kitus laivus;
• Įsipareigojimas įsileisti ginkluotus policijos pareigūnus į laivus stebėti organizacijų veiklos.
Trys iš aštuonių humanitarinės pagalbos grupių, veikiančių Viduržemio jūroje, sutiko su šiomis sąlygomis, tačiau „Doctors Without Borders“ atsisakė pasirašyti susitarimą, teigdama, kad tai gali padidinti mirčių jūroje skaičių. Katanijos miesto Italijoje meras CNN sakė, jog jis tiki, kad naujosios taisyklės yra atsakingos už į jį iš jūros atvykstančių migrantų skaičiaus sumažėjimą, tačiau kritikai teigia, kad dar per anksti tvirtai kažką teigti.
Kiek naujų migrantų pasiekia Italiją? Migrantų atvykimų į Italiją skaičius liepą nukrito perpus, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, atskleidžia Italijos vidaus reikalų ministerijos duomenys. Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos (International Organization for Migration, IOM), 94 802 migrantai šiais metais pasiekė Italijos krantus, o tai sudaro 85 proc. visų nelegalių atvykėlių į Europą.
Kas vyksta kitos Europos šalyse? JT duomenimis, per 9 000 migrantų šiais metais pasiekė Ispaniją, daugiausiai per pastaruosius du mėnesius. Tai yra didžiausias skaičius naujų atvykėlių šioje šalyje nuo pat krizės pradžios. Jis ypač išaugo rugpjūtį, kai vienu metu vos per 24 valandas buvo išgelbėti net 604 migrantai. Migrantai iš Afrikos, ieškodami pigesnių ir paprastesnių kelių į Europą, Ispaniją pasiekia per Maroką, plaukdami savadarbiais plaustais ar netgi vandens motociklais. Vidutinė tokios kelionės kaina siekia maždaug 500 eurų (apie $590), skelbia „Frontex“.
Kodėl Italijos vyriausybė pakeitė savo strategiją dėl pabėgėlių? Italijos naujas griežtas požiūris į migraciją sekė po vietos rinkimų birželio mėnesį, per kuriuos į valdžią buvo išrinkta daug prieš imigraciją nusiteikusių merų ir vietos įstatymų leidėjų. Kritikai teigia, kad tai susilpnino valdančiąją centro kairiųjų partiją ir privertė Italijos lyderius ieškoti trumpalaikių sprendimų, kurie gali kainuoti migrantams gyvybes.
„Mūsų tikslas yra suvaldyti migracijos srautą, – rugpjūtį pareiškė Italijos vidaus reikalų ministras Marco Minniti. – Didelės demokratijos ir didelės šalys nesistengia ištverti migracijos srauto, bet siekia jį suvaldyti.“
Kas nutinka migrantams, kuriuos perima Libijos pakrantės sargyba? Migrantai, kuriuos sulaiko Libijos pakrantės sargyba, būna sugrąžinami į šiaurės Afriką. Organizacija „Human Rights Watch“ bei kiti aktyvistai rekomenduoja neperkelti jų į Libiją, karo draskomą šalį, kurioje, jų teigimu, migrantams gresia kankinimai, vergovė ir kalėjimas.
Birželio mėnesį JT Libijos ekspertų komisijos išleistoje ataskaitoje keliami rimti kaltinimai, jog pakrantės sargyba bendradarbiauja su žmonių kontrabandininkais ir smurtauja prieš migrantus. Toje pačioje ataskaitoje taip pat aprašomos nežmoniškos sąlygos šalies migrantų sulaikymo centruose. Tos pačios išvados buvo padarytos ir kitoje JT paramos misijos Libijoje bei Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje, publikuotoje pernai gruodį.
Kokia yra ES strategija pabėgėlių krizės klausimu, ir kaip ji pastaraisiais metais keitėsi? Nuo krizės kulminacijos 2015 m. Europos vyriausybės pasistengė sustiprinti savo sienų kontrolę. 2017-ųjų vasarį ES lyderiai aptarė migrantų, keliaujančių iš Libijos į Italiją, sustabdymo priemones bei sustiprino ES galias grąžinti atvykėlius atgal.
Kas girdėti apie antiimigracines operacijas Viduržemio jūroje? Antiimigracines operacijas vykdantis laivas tik dar labiau parodė, kokie aršūs tapo debatai dėl pabėgėlių Europoje. Grupė „Defend Europe“ šią vasarą Viduržemio jūroje dislokavo savo laivą, prisiekdama sustabdyti pabėgėlių „invaziją“ į Europą.
„Tai sukūrė spaudimą nevyriausybinėms organizacijoms, kadangi dabar mes esame čia, visąlaik juos stebėdami, dokumentuodami jų veiksmus ir, iš esmės, juos paralyžiuodami. Mes matėme tai mūsų operacijos metu, kaip tai atsigręžia prieš tas organizacijas. Jos prarado didžiąją dalį visuomenės paramos, ir daugybė jų pasidavė, – CNN sakė Martinas Sellneris, vienas iš grupuotės lyderių. – Mes atvykome ir jie atsitraukė, tad tai tikrai yra mūsų pergalė.“
Nors laivui buvo leista toliau tęsti savo operacijas Libijos teritorinių vandenų zonoje, Libijos karinio jūrų laivyno atstovas CNN sakė, kad pakrantės sargyba su grupe tiesiogiai nebendradarbiauja. „Jie kovoja su imigracija bjauriomis, rasistinėmis priemonėmis, – sakė Qassemas. – Mes nebendradarbiaujame su rasizmu.“
Kas nutiks labdaros organizacijoms, kurios toliau tęs savo misijas? Ispanijos humanitarinės pagalbos grupė „Proactiva Open Arms“ yra viena iš kelių nevyriausybinių organizacijų, kurio tęsia savo migrantų gelbėjimo misiją Viduržemio jūroje, nepaisant pastarojo meto apribojimų. Grupės nariai neseniai pranešė, kad Libijos pakrantės sargyba paleido įspėjamuosius šūvius, jos laivui būnant tarptautiniuose vandenyse.
„Jie buvo įspėti ir jiems buvo pasakyta, kad jie gali būti sulaikyti. Mes suteikėme jiems šansą pasitraukti, ir jie tai padarė, – CNN sakė Libijos karinio jūrų laivyno atstovas Qassemas. – Jie turi gerbti mūsų suverenumą. Jie mano, kad yra virš įstatymo ir Libijos suvereniteto.“
Pasak Italijos pakrantės sargybos duomenų, nevyriausybinės grupės išgelbėjo ketvirtadalį visų 2016 m. išgelbėtų migrantų, bei trečdalį visų, kurie buvo ištraukti iš Viduržemio jūros per pirmuosius tris 2017 m. mėnesius.
