Dokumente pažymima, kad visi asmenys, pastaraisiais metais įvykdę ar siekę įvykdyti plataus masto teroro atakas, kirto išorines ES sienas „tam tikru metu prieš įvykdydami tas atakas“. Jame įspėjama, kad netgi paieškomi ES šalių piliečiai su jų vardu išduotais suėmimo orderiais sugebėjo lengvai patekti į žemyną arba iš jo išvykti „be jokių problemų, dėl nesistemiškos ES piliečių patikros“.
Ataskaitos autoriai, priklausantys Europos Komisijos jungtinėms saugumo pajėgoms, rašo, jog Šengeno zonos kodeksas „nesuteikia erdvės sisteminėms paieškoms“ tarp nacionalinių ir tarptautinių duomenų bazių, bei nepalieka saugumo pareigūnams galimybių atlikti bazines patikras, kurios būtų galėjusios leisti išvengti po to sekusių kraujo praliejimų.
Pagal dabartinę sistemą, ES pareigūnai negali peržiūrėti kitų šalių duomenų bazių naudodami biometrinius duomenis, tokius kaip pirštų atspaudai.
„Dar vienas aspektas, bendras daugumai pastarojo meto atakų, yra judėjimas ES viduje, ar tai būtų atakų kaltininkai, ar jų pagalbininkai, besiruošiantys atakai ir po to sekančiam pabėgimui; ar kita parama teroristams, tokia kaip nelegalūs ginklai ir sprogmenys, - rašo ataskaitos autoriai. – Tai kelia klausimą, ar galima padaryti kažką daugiau, kad Šengeno zonoje būtų sustiprintas saugumas. Tai galėtų apimti dažnesnes policijos patikras vidiniuose pasienių regionuose ir ties pagrindiniais transporto maršrutais.“
Pavyzdžiui, Abdelhamidas Abaaoudas, kuris yra įtariamas organizavęs 2015-ųjų metų teroro atakų Paryžiuje seriją, turėjo jo vardu išduotus sulaikymo orderius tiek Europoje, tiek tarptautiniu mastu, tačiau 2013-ųjų kovą nesunkiai iškeliavo iš Belgijos į Siriją per Egiptą, prieš sugrįždamas atgal į Europą. Tuomet jis dar sykį išvyko į Siriją, keliaudamas lėktuvu iš Kelno į Stambulą.
Anisas Amri, kuris pernai gruodį pražudė 12 žmonių, įvairavęs užgrobtą sunkvežimį į kalėdinę mugę Berlyne, buvo politinio prieglobsčio Italijoje negavęs migrantas, kuris vėliau per Šveicariją pasiekė Vokietiją, nepaisant to, kad buvo įtariamas teroristas. Jis suėmimo išvengė pasinaudojęs padirbtais pasais.
Ataskaitoje taip pat įspėjama apie neegzistuojantį dalijimąsi informacija tarp ES šalių dėl asmenų, kurie yra įtraukti į rizikos grupę. „Dauguma asmenų, susijusių su pastarojo meto teroro atakomis ES, turėjo [daugiausiai smulkaus] nusikalstamumo įrašus“, rašoma dokumente.
Kitas dažnas elementas tarp pastarojo meto atakų Europoje yra tas, jog dauguma įtariamųjų buvo įtraukti į stebėjimo sąrašus, ypač į nacionalinius žvalgybos sąrašus. Dauguma atvejų, nusikaltėliai buvo įtraukti į Šengeno informacinę sistemą, kuri yra svarbus įrankis stebint įtariamų teroristų judėjimą.
„Į sistemą įtrauktų asmenų skaičius per pastaruosius dvejus metus reikšmingai išaugo, bet ir toliau išlieka skirtumų tarp to, kaip šalys narės naudojasi ta sistema, įskaitant jos naudojimo konsistencijos trūkumą. Galbūt įpareigojimas dalintis informacija turėtų būtų įvestas visoms egzistuojančioms ES saugumo duomenų bazėms? Galbūt tos duomenų bazės turėtų apimti ir biometrinius duomenis, ne tik rašytinius?“, – rašo ataskaitos autoriai.
Pasak jų, Europos Komisija šiuo metu svarsto galimybę įkurti vieną bendrą Europos policijos duomenų sistemą, kad nacionalinių policijos pajėgų informacija būtų renkama centralizuotai. Komisija taip pat siekia inicijuoti tyrimą, pagal kurį saugumo pajėgos galėtų pasitelkti naująją ES sistemą ir patvirtinti, ar kuris nors asmuo turi kriminalinių įrašų bet kurioje ES valstybėje. Šis klausimas bus svarstomas Europos Parlamente minint 32 žmones pražudžiusios atakos Briuselyje metines.
