JAV prezidento Donaldo Trumpo įsakas laikinai uždrausti į Ameriką atvykti piliečiams iš septynių musulmoniškų šalių bei laikinai įšaldyti visus pabėgėlių atvykimus (o sirų – neribotam laikui) plačiai yra interpretuojamas kaip bandymas sustabdyti musulmonų migraciją, kurią Trumpas ir jo šalininkai laiko grėsme nacionaliniam saugumui.
Toks jo žingsnis įžiebė aštrią kritiką iš kai kurių Europos lyderių. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas spaudai sakė, kad ji JAV prezidentui telefonu aptardama draudimą „paaiškino“ Ženevos konvenciją, o Londono meras Sadiqas Khanas pareiškė, kad šiemet numatytas Trumpo valstybinis vizitas Didžiojoje Britanijoje turėtų būti atidėtas, kol draudimas nebus panaikintas. Tačiau kai kurie Europos populistai, įskaitant Geertą Wildersą, Nigelį Farage‘ą bei Matteo Salvini, JAV vadovo sprendimą sutiko itin džiugiai.
Tačiau kaip į musulmonų imigraciją žvelgia ne Europos šalių politikai, bet jų gyventojai?
Nevyriausybinė organizacija „Chatham House“ nusprendė tą išsiaiškinti, apklausdama daugiau kaip 10 000 žmonių iš 10 Europos šalių. Paaiškėjo, kad visuomenės pasipriešinimas bet kokiai migracijai iš musulmoniškų šalių apsiriboja ne tik Trumpo elektoratu, bet yra paplitęs ir Senajame žemyne.
Organizacijos apklausoje, atliktoje prieš pat JAV prezidentui pasirašant savo įsaką, respondentams buvo pateiktas toks teiginys: „Bet kokia tolimesnė migracija iš daugiausiai musulmoniškų šalių turėtų būti sustabdyta.“ Tuomet jų buvo paprašyta įvertinti, kaip labai jie sutinka ar nesutinka su šiuo teiginiu. Apskritai vertinant, visose 10-yje Europos šalių vidutiniškai 55 proc. respondentų sutiko, kad migracija iš musulmoniškų šalių privalo sustoti, 25 proc. sakė nei pritariantys, nei nepritariantys šiam teiginiui, o 20 proc. jam nepritarė.
Teiginiui pritarė 8 iš 10 šalių respondentų dauguma, varijuojanti nuo 71 proc. Lenkijoje, 65 proc. Austrijoje, 53 proc. Vokietijoje, iki 51 proc. Italijoje, 47 proc. Jungtinėje Karalystėje, 41 proc. Ispanijoje. Nė vienoje šalyje šiam teiginiui nepritariančių žmonių nebuvo daugiau kaip 32 proc.
Visuomenės pasipriešinimas tolimesnei migracijai iš musulmoniškų šalių ypač ryškus Austrijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje, nepaisant to fakto, kad šios šalys turi skirtingo dydžio musulmonų populiacijas. Kiekvienoje šių šalių su pateiktu teiginiu „labai sutiko“ mažiausiai 38 proc. apklaustųjų.
Opozicija musulmonų imigracijai buvo itin pastebima tarp vyresnio amžiaus respondentų, kai tuo tarpu jaunesni nei 30 metų amžiaus žmonės jai priešinosi mažiau. Taip pat pastebimas ryšys tarp vidurinį išsilavinimą turinčių žmonių, kurių tarpe 59 proc. priešinosi musulmonų imigracijai, ir žmonių su aukštuoju išsilavinimu, tarp kurių mažiau kaip pusė palaikė imigracijos sustabdymą.
Kaimiškų ir rečiau apgyvendintų vietovių gyventojai taip pat daugiausiai priešinosi tolimesnei musulmonų imigracijai (58 proc.), o miestuose ir metropolitenuose gyvenantys respondentai su šiuo teiginiu sutiko rečiau (50 proc.). Opozicija musulmonams taip pat buvo labiau jaučiama tarp savo padėtimi nepatenkintų ir mažiau laimingų apklaustųjų, iš kurių 65 proc. priešinosi jų imigracijai.
Ši apklausa paremia ankstesnius tyrimus, nagrinėjusius požiūrį į musulmonus Europoje. 2016 m. 10-yje Europos šalių atlikta „Pew“ tyrimų centro apklausa parodė, kad pusėje jų dauguma respondentų neigiamai žiūri į jų šalyse gyvenančius musulmonus. Iš jų, net 72 proc. vengrų neigiamai žiūrėjo į atvykėlius iš musulmoniškų šalių, o po jų sekė 69 proc. italų, 66 proc. lenkų, 65 proc. graikų, bei 50 proc. ispanų. Jungtinėje Karalystėje tik 28 proc. respondentų sakė neigiamai žiūrintys į musulmonus, o Vokietijoje ir Prancūzijoje tokių buvo po 29 proc. Tarp apklaustųjų taip pat buvo pastebimas įsitikinimas, jog pabėgėlių atvykimas į jų šalis gali padidinti terorizmo tikimybę – taip manė vidutiniškai 59 proc. apklaustų europiečių.
Įdomu tai, kad 2016 m. rudenį atlikta „IpsosMORI“ apklausa atskleidė, kad dauguma europiečių smarkiai pervertina, kiek jų šalyse iš tiesų gyvena musulmonų, tą skaičių padidindami daugiau nei keturis kartus Prancūzijoje ir tris kartus Jungtinėje Karalystėje.
