Julita Varanauskienė
Naująją valiutą mūsų šalies gyventojai sutiko ramiai, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“. Nors buvo tikėtasi, kad grynaisiais turimas lėšas gyventojai skubės išleisti vartojimo reikmėms, tačiau, artėjant euro įvedimui ir iš karto po jo, vartojimo mastas reikšmingai neišaugo. Ruošdamiesi eurui, gyventojai dažniau grynaisiais litais turimas santaupas nešė į sąskaitas finansų institucijose. Taip pat dėl gerų pastarojo meto vertybinių popierių rinkos rezultatų padidėjo ilgalaikio taupymo (investavimo) finansinių priemonių populiarumas.
Metų pabaigoje sparčiai didėjo gyventojų santaupos finansų institucijose. Terminuotųjų ir neterminuotųjų indėlių sąskaitose laikomų lėšų vertė vien per paskutinius tris 2014 metų mėnesius išaugo 1,131 mlrd. eurų. Iš viso per metus indėlių vertė padidėjo 1,289 mlrd. eurų (14,8 proc.) palyginti su 2013 metais.
„Artėjant eurui, gyventojai siekė nemokamai ir patogiai pakeisti turimus litus. Būtent tai, o ne augusios pajamos, ir buvo pagrindinis veiksnys, didinęs indėlių sąskaitose esančias lėšas“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pasak jos, nors metų pabaigoje į sąskaitas suplaukė rekordiškai daug pinigų, nebuvo galima pasakyti, ar jie sąskaitose užsibus ilgai. Visgi sausio rezultatai leidžia manyti, kad bent jau dalis šių lėšų finansų institucijose užsibus ilgiau. Bendra indėlių – terminuotųjų ir neterminuotųjų - suma sausį ne sumažėjo, bet padidėjo, tai retas reiškinys šalies finansų institucijose. Neterminuotųjų indėlių sumažėjo (328 mln. eurų), bet terminuotųjų padaugėjo labiau (360 mln. eurų). Sausį gyventojai sudarė daugiausiai 6-12 mėn. trukmės, o ne trumpiausio laikotarpio terminuotųjų indėlių sutarčių“, – sako ekspertė.
Paskutinį 2014 m. ketvirtį sumokėtų investicinio ir kitų rūšių kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų vertė buvo maždaug penktadaliu didesnė negu atitinkamą 2013 m. laikotarpį.
„Įmokos pagal investicinio ar kitų rūšių kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis mažina apmokestinamąsias pajamas, tad metų gale gyventojai skuba pasinaudoti šia lengvata. Be to, šiais metais išaugusį gyvybės draudimo populiarumą lėmė dar keletas veiksnių: didesnės pajamos ir geresni būsimų pajamų lūkesčiai, noras atsikratyti grynųjų pinigų bei palankūs ankstesni investavimo priemonių rinkų rezultatai. Paskutinis veiksnys ir artimiausioje ateityje lems, ar ilgalaikio taupymo priemonės išliks populiarios“, - sako J. Varanauskienė.
Sprendžiant, ar dalį pajamų skirti investicijoms į vertybinių popierių rinkas, šeimos finansų ekspertė pataria atsižvelgti ne tik į paskutines tendencijas rinkose, bet ir į tai, kiek santaupų asmeniui reikės artimiausioje ateityje.
Tai, kad gyventojai nebuvo linkę grynuosius litus išleisti vartojimo reikmėms, patvirtina ne tik lėšų augimas indėlių sąskaitose ar aktyvus grynųjų litų keitimas į eurus prieš pat įvedant naująją valiutą ir iš karto po to, bet ir mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai.
Statistikos departamento duomenimis, maisto, gėrimų ir tabako mažmeninės prekybos apyvarta 2014 m. gruodį, palyginti su 2013 m. gruodžiu padidėjo 4,3 proc., ne maisto – 9,9 procento. Šis augimas yra panašus į ankstesnių metų - 2013 m. gruodį, palyginti su 2012 m. gruodžiu, prekybos maisto prekėmis apyvarta augo 3,3 proc., ne maisto - 7,6 procento.
„Vertinant vartojimo augimą, galima teigti, kad jo mastas augo proporcingai pajamoms. Remiantis „Sodros“ skelbiamais draudžiamųjų pajamų duomenimis, namų ūkių pajamos 2014 m. gruodį buvo 8,5 proc. didesnės negu prieš metus“, - sako J. Varanauskienė.
Pirmąjį mėnesį po euro įvedimo vartojimo augimo tempas sulėtėjo: maisto prekių apyvarta 2015 m. sausį buvo 0,9 proc. mažesnė, ne maisto – 3,9 proc. didesnė nei atitinkamą 2014 m. laikotarpį. Tačiau pajamos per metus veikiausiai padidėjo. Vartojimo galimybes šių metų pradžioje didino ir mažesnės būsto išlaikymo išlaidos. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinė 60 kv. m ploto buto senos statybos nerenovuotame name mokėjimo už šilumą suma 2015 m. sausį buvo maždaug ketvirtadaliu (27,2 proc.) mažesnė negu prieš metus. „Nepaisant to, kad įvairūs rodikliai rodė, jog vartojimas šį sausį, palyginti su pernai metų atitinkamu mėnesiu, turėjo augti sparčiau, įvedus naują valiutą metų pradžioje gyventojai buvo linkę neišlaidauti, o, matyt, pratinosi prie naujų kainų ir pajamų dydžių. Visgi tikėtina, kad prisijaukinus eurą, vartojimas vėl augs proporcingai pajamoms“, - sako J. Varanauskienė.
