Migrantai

Praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel į Europą įleido daugiau nei milijoną prieglobsčio siekėjų, tema apie tai, ką daryti su pabėgėliais, vis dar išliko labai sudėtinga ir prieštaringa.

Europą pasiekiančių imigrantų skaičius sumažėjo po to, kai ES užblokavo jų patekimo taškus Graikijoje ir Italijoje, tačiau debatai apie pabėgėlių likimą vis dar netyla. Prancūzija, Vokietija ir Italija ir toliau reikalauja kitų ES šalių pritarti planui, pagal kurį pabėgėlių skaičius paskirstomas visai Sąjungai, tačiau Rytų Europos šalys tam prieštarauja.

Integracija

Rugsėjį kreipdamasis į ES, Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude‘as Junckeris akcentavo ilgalaikį Sąjungos vakarinių narių įsitikinimą – šalys narys turėtų siekti tvirtesnės integracijos, sienų apsaugos ir bendros ekonominės politikos 19-oje euro valiutą naudojančių šalių. Tačiau centrinės ir rytinės Europos šalys pirmenybę teiktų pajamų skirtumo tarp turtingiausių skurdžiausių narių sumažinimui.

„Žmonės kalba apie integraciją. Tai tik gražus žodis. Manau, kad iš tiesų turėtume dėmesį sutelkti į bendrą Europos našumą,“ – kalbėjo Čekijos užsienio reikalų ministras Lubomiras Zaoralekas.

Autoritarizmas

Vakaruose nacionalistinės partijos neseniai vykusiuose rinkimuose Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje sulaukė rinkėjų palaikymo, tačiau išliko nevyriausybinės mažumos. Tuo metu rytuose populistų partijos sugebėjo išsikovoti valdžią ir naudojosi antidemokratiškais veiksmais savo priemonių įgyvendinimui.

Valdančioji Lenkijos „Tvarkos ir Teisingumo“ partija siekė įgyti daugiau valdžios kontroliuodama šalies teismų ir teisėsaugos sistemą. Ji taip pat sustiprino policijos žvalgybines galias ir apribojo visuotinių susirinkimų teises.

Vengrijoje premjero Viktoro Orbano dešiniųjų pažiūrų „Fidesz“ partija rėmė griežtą susidorojimą su žmogaus teisių aktyvistais, apribojo šalies Aukščiausiojo Teismo galią ir musulmonus įvardijo kaip grėsmę Vakarų civilizacijai.

Praėjusį sekmadienį Austrijos rinkėjai daugiausiai balsų atidavė Sebastiano Kurzo valdomai Liaudies partijai. 31-erių Kurzas tapo jauniausiu pasaulyje šalies vadovu. Jo tapimą kancleriu nulėmė sąjunga tarp pirmąją vietą rinkimuose užėmusios Liaudies partijos ir antrąją vietą užėmusios Laisvės partijos, kurią įkūrė neonaciai.