Tam tikrą elgesį – tokį kaip juokas ir žiovulys – pasigauti gali būti lengviau nei peršalimą, kuris šienauja jūsų kolegas, teigia psichologai. „Užkrečiamas elgesys“ yra plačiai dokumentuotas psichologinis fenomenas – mūsų smegenys yra sukurtos megzti socialius santykius ir ryšius, o aplinkinių žmonių pamėgdžiojimas yra natūralus empatijos išreiškimo ir kitų žmonių jausmų supratimo būdas.
Turbūt geriausiai žinomas toks pavyzdys yra žiovulys – net šunys gali juo „užsikrėsti“ nuo savo savininkų. Užkrečiamas žiovulys yra empatijos ženklas ir tam tikra socialinių ryšių užmezgimo forma, o pernai metais atliktas tyrimas atskleidė, kad empatijos nejaučiantys ir polinkį į psichopatiją turintys žmonės yra jam atsparūs. Štai dar kelios tokios elgsenos, kuriomis galime „užsikrėsti“ nuo savo draugų ir kolegų.
Polinkis rizikuoti
Galbūt tai paaiškina, kodėl paauglių berniukų kompanijos kartais elgiasi taip kvailai – rizikingas elgesys yra užkrečiamas. Naujas tyrimas, atliktas Kalifornijos technologijų instituto neuromokslininkų, atskleidė, kad kai mes matome, kaip kiti žmonės rizikuoja finansine prasme, pavyzdžiui, dalyvauja lažybose ar loterijose, mes taip pat esame labiau linkę elgtis lygiai taip pat.
„Iš esmės, mūsų tyrimo išvados leidžia geriau suprasti, kaip mūsų rizikingą elgesį įtakoja pasyvus kitų žmonių stebėjimas“, - sako tyrimo bendraautoris ir instituto neuromokslininkas Shinsuke Suzuki.
Juokas ir šypsena
Jei kada buvote juoko jogos pamokoje, tuomet žinote, kad juokas yra labai užkrečiamas. Dabar mokslas patvirtino tai, ką žinome iš patirties: mūsų smegenys reaguoja į juoko garsą ir automatiškai prie jo prisijungia, net jeigu neišgirdote to pasakyto anekdoto ar nedalyvavote pokalbyje.
„Visiška tiesa, kad reikia „juoktis ir tuomet visas pasaulis juoksis su tavimi“, - sako Sophie Scott, tyrimo bendraautorė ir Londono universiteto koledžo neuromokslininkė. – Jau kurį laiką žinome, kad kai su kuo nors kalbame, dažnai nesąmoningai pamėgdžiojame to žmogaus elgseną. Dabar įrodėme, kad tas pats galioja ir juokui – bent jau smegenų lygmenyje.“
Beje, galima užsikrėsti ir šypsena - tyrimai atskleidžia, kad kai mes esame su kitu žmogumi ir jis nusišypso, esame linkę „išbandyti“ tą pačią veido mimiką, kad suprastume, kaip jis jaučiasi. Šis natūralus fenomenas ne tik leidžia mums susitapatinti su kitais, bet ir iš tiesų pajusti jų emocijas patiems.
Raukymasis
Tas pats instinktas, kuris paskatina mus šypsotis, kai tą patį daro kiti, suteikia mums impulsą susiraukti, kai matome, kad raukosi kas nors kitas. Nebūtinai surauksite visą veidą, kai pamatysite tai darant kitą žmogų, bet yra didelė tikimybė, kad jūsų veido mimika bent dalinai atkartos matomą vaizdą, sako mokslininkai.
Nemandagumas
Deja, užsikrėsti galima ne tik pozityviu elgesiu. Mokslininkai išsiaiškino, kad nemandagus elgesys su kolegomis gali paskatinti juos elgtis taip pat. 2015 m. Floridos universiteto tyrėjų atliktas tyrimas, išspausdintas „Taikomosios psichologijos“ žurnale, atskleidė, jog kai žmonės susiduria su šiurkščiu elgesiu darbovietėje, jie yra labiau linkę į nemandagumą savo būsimose darbovietėse, bei yra labiau linkę patys reaguoti šiukščiai.
„Dalis problemos yra ta, kad visuomenė iš esmės toleruoja tokį elgesį, nors jis yra labai žalingas, - sako vyriausias tyrimo autorius ir doktorantūros studentas Trevoras Foulkas. – Šiurkštumas ir nemandagumas turi nepaprastai galingą neigiamą poveikį darbovietės atmosferai.“
Tik pažvelkite į žmogų, kuris dreba nuo šalčio, ir greičiausiai imsite drebėti patys, sako psichologai. Braitono ir Sasekso medicinos mokyklos neuropsichiatrai praėjusiais metais žurnale „PLOS One“ išspausdino savo tyrimą, kuris parodė, kad kai tiriamiesiems buvo parodomas vaizdo įrašas, kuriame žmogaus ranka yra įkišama į ledinį vandenį, jų rankų temperatūra taip pat nukrisdavo.
Drebulys
Tik pažvelkite į žmogų, kuris dreba nuo šalčio, ir greičiausiai imsite drebėti patys, sako psichologai. Braitono ir Sasekso medicinos mokyklos neuropsichiatrai praėjusiais metais žurnale „PLOS One“ išspausdino savo tyrimą, kuris parodė, kad kai tiriamiesiems buvo parodomas vaizdo įrašas, kuriame žmogaus ranka yra įkišama į ledinį vandenį, jų rankų temperatūra taip pat nukrisdavo. Kuo empatiškesniu save laikydavo žmogus, tuo didesnį temperatūros nukritimą jis patirdavo. Deja, tas pats poveikis nepastebėtas tyrinėjant šilumos jausmą.
