Ekvadoro vyriausybė patvirtino laikinai apribojusi prieigą prie interneto savo ambasadoje Londone, kur glaudžiasi paslaptis viešinančio portalo „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange‘as, kilus nuogąstavimams, kad jis internetu naudojasi tam, jog paveiktų JAV prezidento rinkimus.
Šis žingsnis buvo žengtas po „WikiLeaks“ paviešintų nutekintų elektroninių laiškų, kurių dalis buvo gauta iš Demokratų nacionalinio komiteto (DNC) serverių, ir kurie buvo paskelbti prieš pat partijos konvenciją liepos mėnesį. Visai neseniai portale taip pat pasirodė elektroniniai laiškai, nutekinti iš Hillary Clinton kampanijos patarėjo Johno Podestos paskyros.
Antradienį Ekvadoro pareigūnai išplatino pranešimą, kuriame skelbia, kad šalies vyriausybė „gerbia nesikišimo į kitų šalių vidaus reikalus principą“ ir atjungė interneto ryšį, kuriuo naudojosi Assange‘as, nes, „pastarosiomis savaitėmis, „WikiLeaks“ publikavo labai daug dokumentų, turėjusių įtakos JAV rinkiminei kampanijai“.
Vis dėlto, pranešime taip pat patvirtinama, kad šalis ir toliau teiks Assange‘ui politinį prieglobstį, bei pakartojamas pasiryžimas „apsaugoti jo gyvybę ir fizinį integralumą iki tol, kol jam bus užtikrintas saugumas“.
Assange’o prieiga prie interneto buvo atkirsta pirmadienio rytą. Kol kas nėra aišku, kas tiksliai atsakingas už šį sprendimą, tačiau „WikiLeaks“ priklausančioje „Twitter“ paskyroje pasirodė žinučių, teigiančių, kad tai buvo „vidaus darbas“, kurį atliko „valdančioji partija“. Pasak paslaptis viešinančio portalo, Ekvadoras tokį žingsnį žengti galimai buvo priverstas spaudžiant JAV.
Savo ruožtu, Jungtinės Valstijos šias kalbas paneigė. Valstybės departamento atstovas spaudai Johnas Kirby pranešė, kad „nors mūsų nerimas dėl „WikiLeaks“ veiklos nemąžta, bet kokie tvirtinimai, kad valstybės sekretorius Johnas Kerry ar valstybės departamentas turėjo įtakos išjungiant „WikiLeaks“, yra klaidingi“. Ekvadoro vyriausybė išplatintame pranešime taip pat patikino „nesilankstanti kitų šalių reikalavimams“ bei sako veikusi „savo valia“.
Nežinoma ir tai, kas nutekino minėtuosius elektroninius laiškus paslaptis viešinančiam portalui. Assange‘o įkurta organizacija visuomet teigė tiesiog suteikianti platformą paslapčių viešintojams, tačiau pati to nedaranti bei neskatinanti įsilaužimų į kompiuterines sistemas.
Assange’o prieiga prie interneto buvo atkirsta pirmadienio rytą. Kol kas nėra aišku, kas tiksliai atsakingas už šį sprendimą, tačiau „WikiLeaks“ priklausančioje „Twitter“ paskyroje pasirodė žinučių, teigiančių, kad tai buvo „vidaus darbas“, kurį atliko „valdančioji partija“. Pasak paslaptis viešinančio portalo, Ekvadoras tokį žingsnį žengti galimai buvo priverstas spaudžiant JAV.
Vis dėlto, kibernetinio saugumo ekspertai yra susieję įsilaužimą į DNC serverius su Rusijos vyriausybe, ir paskatino daugelio pareigūnų, įskaitant Clinton kampanijos vadybininko Robby Mooko, kalbas, kad Rusija naudojasi tiek programišiais, tiek pačiu Assange‘u kaip priemonėmis paveikti JAV prezidentinę kampaniją Donaldo Trumpo naudai.
Šeštadienį ši prieš dokumentų įslaptinimą nusiteikusi organizacija taip pat paviešino tris Clinton pasakytų ir „Goldman Sachs“ apmokėtų kalbų transkripcijas, kurias jos kampanija ilgą laiką atsisakė publikuoti. Transkripcijose yra jos pokalbis su šio investicinio banko vadovais ir tai greičiausiai dar labiau padidins liberalių demokratų gretose tvyrančią baimę dėl jos ryšių su Volstritu.
Praeityje portalas „WikiLeaks“, kartu su keliomis žinių tarnybomis, buvo atsakingas ir už skandalingų dokumentų, susijusių su Irako karu, paviešinimą. Įslaptintus failus nutekino JAV kariuomenės eilinis Bradley Manningas (dabar Chelsea Manning), tarp jų buvo ir vaizdo įrašas, pavadintas „Atsitiktinė žmogžudystė“, kuriama užfiksuota, kaip JAV oro pajėgos žudo Irako civilius. Tuos dokumentus nutekinęs Manningas šiuo metu yra laikomas kariniame kalėjime.
Assange‘as Ekvadoro ambasadoje Londone gyvena nuo 2012 m. birželio, kai jis paprašė Ekvadoro suteikti jam politinį prieglobstį. Australas yra paieškomas Švedijos, kurios prokurorai nori jį apklausti byloje dėl kaltinimų išprievartavimu 2010 m. rugpjūtį, kuriuo jį kaltina dvi moterys. Pats Assange‘as tuos kaltinimus neigia ir teigia bijantis, kad Švedija gali perduoti jį JAV, kur jam dėl „WikiLeaks“ veiklos grėstų kaltinimai potencialiu šnipinėjimu.
Švedijos atstovai turėjo šią savaitę apklausti Assange‘ą Ekvadoro ambasadoje, tačiau praėjusią savaitę Ekvadoro generalinė prokuratūra pranešė, kad ilgai laukta apklausa gali būti atidėta iki lapkričio 14-osios, siekiant užtikrinti, kad joje galėtų dalyvauti Assange‘o teisinė komanda. Apklausą atliks ekvadorietis prokuroras, užduosiantis Assange‘ui klausimus iš sąrašo, kurį sudarė Švedijos generalinė prokuratūra ir policijos tyrėjai, kurie joje taip pat dalyvaus.
